Praėjo dar vieneri metai, ir juos tradiciškai užbaigiame įvertinimu. Valdžios vykdytos ekonominės politikos požiūriu, 2010-ieji buvo netikėtai nenuoseklūs. Vienas kitam prieštaraujantys, nesuderinti, nelogiški pasiūlymai ir sprendimai ypač krito į akis.
O juk antraisiais šio Seimo ir Vyriausybės darbo metais, tikėtasi mažiau blaškymosi, daugiau kryptingų ir ryžtingų permainų, nes tai – metai be rinkimų.
Daugiausia nenuoseklių sprendimų buvo sveikatos pr
iežiūros srityje. Valdžia metus pradėjo norėdama sumažinti vaistų kainas ir nustatė maksimalius prekybinius antkainius. Kas supranta kainodarą, žino, kad toks siekis – grynas populizmas.
Tačiau net ir savo populizme valdžia nenuosekli – metų pabaigoje įsigalioję sprendimai stipriai sumažino ir net panaikino galimybes vaistinėms taikyti nuolaidas kompensuojamųjų vaistų priemokai.
Mat šiuo atveju ministerija mano, jog lietuviai vartoja per daug vaistų, todėl nieko bloga, jei jie kainuos kiek brangiau. Nenuoseklumai sveikatos politikos srityje tuo nesibaigia. Štai Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai skundžiasi, jog farmacijos sektoriuje nėra konkurencijos, tačiau čia pat teigia – Lietuvoje per daug vaistinių ir nieko blogo, jei viena kita užsidarys!
Nenuoseklumai persekioja valstybės sprendimus, kovojant su šešėliu. Valdžia užsimojo iš šešėlio ištraukti virš milijardo litų. Didžiausias šešėlis driekiasi akcizais apmokestinamų prekių srityje, ypač tabako, stipraus alkoholio, degalų. Kaip žinia – efektyviausias šešėlio mažinimo būdas yra ekonominis – sumažinti akcizus ir nelegalios rinkos patrauklumą didinančius reguliavimus.
Pasiūlymas sumažinti alkoholio akcizus buvo priimtas opozicijos balsais, Prezidentės vetuotas, Seimo svarstytas iš naujo ir nepriimtas. Prekybos alkoholiu laiko prailginimas taip pat patyrė fiasko. Šiuo atveju nenuoseklumas yra netgi dvigubas, nes šį kartą valdžia nenuosekli, kai deklaruoja, kad siekai sumažinti alkoholio vartojimą.
Visuotinai žinoma, kad alkoholio prevencijoje žymiai efektyvesnės yra specializuotos, į problemines grupes nukreiptos poveikio priemonės. Tačiau valdžia ir čia tragiškai susidvejinusi. Juk akcizus, kurie sudaro reikšmingą dalį biudžeto pajamų, susirinkti labai norisi, bet juk tam žmonės turi vartoti „nuodėmės“ prekę.
Valdžia rekordiškai nenuosekli ir tada, kai kalba eina apie smulkųjį verslą ir reguliavimų mažinimą. Smulkaus verslo valdžia nori tik žodžiais. Naktinė mokesčių reforma, o dabar – ir šešėlio mažinimo imitacija turguose pastačius kasos aparatus – kirs ne šešėliui, bet tik smulkiausiam verslui, nes labai padidins jiems biurokratinę naštą.
Kol šis juda, tol jį muša, kai nebekrutės, subsidijuoti bus per vėlu. Valdžia sumažino PVM viešbučiams, pratęsė mažesnio PVM tarifo galiojimą kompensuojamiesiems vaistams bei šildymui, tad šiandien jau neliko nei vieno argumento prieš mažesnį PVM, pavyzdžiui, mėsai.
Valdžia painiojasi priemonėse, skatindama investicijas į Lietuvą. Ūkio ministerija yra nusprendusi Lietuvą paversti paslaugų centru, tačiau nemažina pagrindinės joms kliūties – nelankstaus, griežto, paslaugoms netinkančio Darbo kodekso. Gyvenimas nebėra toks, kaip po pramoninės revoliucijos, kai įdiegus mašinas, reikėjo įsiteikti „nukentėjusiems“ darbininkams. Gyvenimas per 200 metų tapo žymiai įvairesnis, ir žmonių darbo santykiai nebetelpa į geležinį darbo reguliavimo šarvą.
Nedarbo mažinimas pradedamas nuo diskusijos apie minimalios algos didinimą. Ir vėl – nedovanotinas paklydimas užsibrėžtame kelyje. Kad ir kaip linkėtume vieni kitiems Kalėdų stebuklo, didesnės algos aitvarai neatneša. Kol neužsidirbi, tol ir nėra. Bet gi ir vėl kelių aukštų nenuoseklumas – daugiau dirbti Lietuvoje taipogi neleidžiama. Darbo kodeksas riboja darbo laiką, o štai per Kūčias gavome ir papildomą laisvą dieną.
Pamenat Krylovo pasakėčią, kodėl gulbės, lydekos ir vėžio traukiamas vežimas iš vietos nejudėjo? Nes visi į skirtingas puses traukė. „Kada tarpusavy nesutaria draugai, jų bendras darbas nesiseks gerai, naudinga nieko jie nepadarys.“ Tad būkite nuoseklūs, ne tik kitąmet, bet ir visados.