Apie krizę jau esame prisiklausę iki soties - ir realių grėsmių, ir beprasmių gąsdinimų, be atvangos liejamų iš politikų lūpų ir televizijos ekranų...
Kur kas įdomiau sužinoti, kaip iš tiesų krizė paveikė žmonių gyvenimus, ir ne abstrakčiai, o tiesiogiai asmeniškai kiekvieną jų? Antai „Julius“, iki šiol leidęs sau į darbą važinėti taksi, šiandien jau tenkinasi mikroautobuso paslaugomis, jo kolegė nutarė nebeleisti sau nupirkti mėgstamiausio patiekalo žąsies, atsisakyti ekologiškos kavos ir gerti paprastą, miesčionys pradeda atsikratyti atliekamų automobilių, milijonieriai - atliekamų tarnų, pensininkai - mėsos ir šildymo... Kaip krizė nuskriaudė kitus įvairių socialinių sluoksnių ir įvairios finansinės padėties žinomus Lietuvos žmones?
Verslininkas
Pirmiausia nutarėme skambtelėti kelių sostinės viešbučių generaliniam direktoriui Osvaldui MARKEVIČIUI, o vos paskambinęs sužinojau, kad ponas Osvaldas jau nebėra joks generalinis direktorius.
Jis prisipažino „Juliui“ ketinęs pradėti asmeninį verslą, bet Lietuvos padangę užtemdžius krizei delsia su verslo startu. „Baimė dėl šeimos ir savo ateities visuomet yra, o tokiu laikotarpiu ji padidina žmogaus budrumą - tokiu metu žmogus negali sau leisti jokių kvailysčių, neatsargių žingsnių, nepamatuotų rizikų, neapsvarstytų sprendimų“, - sakė jis.
Anksčiau po miestą su reikalais važinėjęs nuosavu automobiliu, verslininkas šiandien renkasi troleibusą - ir pigiau, ir nereikia sukti galvos dėl stovėjimo aikštelės. Prieš bet ką pirkdamas jis jau įpranta pasvarstyti, ar tikrai tas pirkinys būtinas: „Anksčiau negalvodamas pirkdavau savaitgaliui dėžę alaus, o dabar atsidūstu, prisimenu, kad krizė, ir visai jo neperku“.
Anot jo, maistui taupyti žmonės dar tik pradeda, mat buvo švenčių maratonas, o šventės įpareigoja ant stalo padėti kiek prabangesnių, ne kasdieniškų patiekalų. „Dabar jau, ko gero, pro delikatesų lentynas teks net nestabtelėjus praeiti. Mažų mažiausiai iki pavasario, kai situacijoje turėtų pradėti rastis šiek tiek aiškumo“, - sakė ponas Osvaldas.
Sportininkas
Legendinio Lietuvos krepšinio klubo Kauno "Žalgirio" vyriausiasis treneris Gintaras KRAPIKAS sako: „Apie kokią kovinę komandos dvasią galima kalbėti, kai jie du mėnesius negavę atlyginimų? Gal tai ir ne itin romantiškai skamba, bet pinigai profesionalų sporte yra stipri varomoji jėga - sunku tikėtis, kad sportininkai, kuriems neišmokamos algos, išeis žaisti su šypsena, pasitikėjimu ir kunkuliuojantys energija. Žinoma, sportininkai laimėti stengiasi visada, tačiau juk tokie reiškiniai veikia nuotaikas, o nuotaikos neišvengiamai veikia žaidimą“.
Pats treneris sako niekada nebuvęs nei turtingas, nei išlaidus, nei turintis prabangių pomėgių, tad tiesiogiai krizės smūgio nepatyrė. „Stogas virš galvos tebėra, pavalgyti dar turiu už ką, važinėju valdišku automobiliu, tad kaip ir neturėčiau ko skųstis. Tačiau juk veikia ir nerimą keliančios žinios per televiziją, darbo netekusių žmonių aimanos. Anksčiau žmonės buvo atviresni, linksmesni, šnekesni, o dabar visi prislėgti, išsigandę... Tiesa, mes, lietuviai, tokie jau esame - paraudame, kad neturime ko valgyti, o tada atsidūstame, atsidarome šaldytuvą ir išsitraukiame karbonadą“, - sakė treneris.
Milijardierius
Netgi stambiausias šalies žemvaldys, ne milijonieriumi, o milijardieriumi neretai vadinamas Ramūnas KARBAUSKIS krizės sako neišvengęs. „Nesvarbu, ar valdai didžiulį koncerną, ar mažą įmonę, krizė veikia visus be išimčių. Pabrango kreditavimas, todėl visų verslo įmonių plėtra sumažėjo.
Nors mes, ūkininkai, tiesiogiai krizės nepatiriame, atrodytų, esame visai kitas pasaulis, krizės padarinius esame priversti jausti dėl prekių paklausos sumažėjimo - daug ko žmonės nebeįperka, taupo“, - guodėsi ūkininkas.
Pasak pono Ramūno, vienintelė sritis, kur jis gali leisti netaupyti, tai maistas: „Būtų juokinga, jei ūkininkas imtų taupyti maistu, - juk tai jo produkcija. Tad ką jau ką, o sočiai ir skaniai pavalgyti sau leidžiu. Taupau kitose srityse - krizė veikia mano verslo sprendimus, riboja investicijas, sąlyginai sumažėjo šeimos išlaidos. Be to, pasitarėme su šeimos nariais (kartu ir verslo bendraturčiais) ir nutarėme sau šiemet dividendų už verslą neišmokėti - palikti juos versle. Tai ir yra vadinamasis diržų susiveržimas“.
Dailininkas
Dailininkas Vytenis LINGYS sakė, kad jis visiškai laisvas, su niekuo jokiomis sutartimis nesusaistytas menininkas, todėl jokio bankroto ar „pašalinimo iš darbo“ baimintis negali, tačiau prisipažino, kad tam tikrus krizės padarinius jis patiria ir savu kailiu.
„Pirmiausia tai baimės, tiksliau, gąsdinimų debesis, sklindąs iš televizoriaus. Tik štai man tai sukelia ne paniką, o įsiūtį - trukdo kurti, trukdo gyventi. Nuolat gaunu pasiūlymų išvažiuoti gyventi į užsienį, tad tokios „gąsdinimo“ mados mane verčia vis rimčiau apie tokius pasiūlymus svarstyti. Kai išvažiuoju mėnesiui kitam į savo sodybą arba tapyti į Burgundiją, kažin kodėl krizė sumažėja dviem trečdaliais“, - sakė menininkas.
Na, o likęs trečdalis, pasak jo, - pasiutusiai brangstančios kūrybos priemonės, kurių brangiausia - elektros energija, mat dailininkų studijos privalo būti itin gerai apšviestos. O kur dar šildymas, dažai, drobės.
„Na, dažų esu prisipirkęs užsieniuose - ilgam turėtų užtekti, tačiau dėl kosminių elektros energijos kainų teks kentėti ir man, o paveikslų kainos, remiantis kitų Europos šalių patirtimi, kris net 15 procentų. Manęs tai pernelyg negąsdina - juk meno kūrinių vertė nekinta, nukritusios paveikslų kainos neišvengiamai ateityje vėl išsilygins. Meno kūrinių pirkėjų kol kas nesumažėjo ar sumažėjo labai nedaug... Tiesą sakant, savo paveikslus ir šiaip ne kas dieną parduodavau, o apie krizę imsiu kalbėti, jei per porą mėnesių jų neatsiras...
Kitos Europos šalys taip pat patiria krizę, tačiau ten valdžia ir visuomenė visai kitaip reaguoja į tai - nedaro iš to katastrofos ir nesistengia tyčia sėti šalyje neviltį. Todėl viešėdamas svetur apie tą baubą kone pamiršti“, - sakė dailininkas.
Mama
Neseniai antrojo vaikelio susilaukusi renginių organizavimu besiverčianti Agniežka DOBROVOLSKA dar tik ketina susidomėti krize - nėra kada. „Pagal užsakymus dar labai sunku suprasti - mat buvo kalėdinis laikotarpis, užsakymų netrūko, šiuo metu užsakymų nėra, bet tai irgi normalu - taip būna ir kasmet po švenčių maratono...
Grėsmę juntame ir mes, todėl su vyru netgi internete ieškomės kokių nors šeimos biudžeto planavimo kursų. Anksčiau planuoti biudžeto kaip ir nereikėjo, o dabar, manau, ne pro šalį išmokti skaičiuoti ir biudžetą tvarkyti racionaliau.
Kol kas taupyti dar nepradėjome - gyvename už miesto, tad automobilių atsisakyti neįmanoma, o buitis - juk visada perki tai, ko reikia“, - sakė Agniežka. O paklausta, ar antrasis – „krizmečiu“ augantis - kūdikėlis rengiamas ir valgydinamas kukliau nei vyresnėlis, moteris atsakė, kad, ačiū Dievui, motinos pienas nemokamas.
Nuolatinio pajamų šaltinio neturintis poetas
„Krizė? Ji niekur nebuvo dingusi, - sako Benediktas JANUŠEVIČIUS, poetas, neturintis jokios oficialios tarnybos žmogus. - Man galbūt šis laikotarpis mažiau baisus nei daugeliui Lietuvos žmonių - ne todėl, kad žinočiau būdų apsisaugoti nuo krizės, o todėl, kad krizė tęsiasi beveik visą mano gyvenimą, tad turėjau laiko priprasti ir išmokti gyventi skurdžiausiomis sąlygomis.
Savo padėties pagerėjimu galėčiau vadinti vos porą praėjusių metų - ne, neskendėjau gerovėje, bet bent jau knygas buvo įmanoma išsileisti. Juk natūralu, kad poetas, parašęs gerą knygą, neša ją į leidyklą ramus ir užtikrintas, kad ją išleis. O dabar? Aš, ačiū Dievui, per šiuos dvejus metus spėjau keletą knygų išsileisti. Panašu, kad dabar vėl ateis "rašymo į stalčius“ laikai.
Tiesa, pastaruoju metu prieš krizę už dalyvavimą kultūros renginiuose, poezijos skaitymus buvo netgi pradėję honorarus mokėti... Žinoma, miniatiūriniai tie honorarai, bet man, nuolatinio pajamų šaltinio neturinčiam žmogui, kiekvienas litas nėra atliekamas... O dabar viskas normalu - krizė tęsiasi".
