JAV žurnalas „Foreign Policy“ paskelbė 10 svarbiausių metų istorijų, nesusilaukusių deramo žiniasklaidos dėmesio.
1. „Antplūdis“ Afganistane jau įvyko
Išrinktasis JAV prezidentas Barackas Obama rinkiminės kampanijos metu žadėjo padidinti Afganistane dislokuotų karių skaičių. Tikėtasi, jog toks „antplūdis“, pasiteisinęs Irake, bus veiksmingas ir kitoje neramioje šalyje. Viskas būtų neblogai, jeigu ne viena „smulkmena“: „antplūdis“ Afganistane iš tiesų prasidėjo jau šių metų pradžioje, kai kadenciją baigiantis prezidentas George'as W. Bushas papildomai pasiuntė į šią šalį daugiau nei 21 tūkst. karių. Saugumo padėtis nuo to laiko tik blogėjo. Taikos gali tekti siekti derybomis - arba gėdingai pasitraukti, kaip tai padarė sovietai.
2. „Narkotikų karas“
„Kolumbijos planas“, kuriam JAV vyriausybė jau yra išleidusi apie 6 mlrd. dolerių (15 mlrd. litų), gėdingai žlunga. Nepaisant Vašingtono pastangų stabdyti į šalį plūstantį narkotikų srautą, kokos augalų plantacijos Kolumbijoje per pastarąjį dešimtmetį ne tik nesumažėjo, bet ir gerokai padidėjo. Jungtinių Tautų tyrimas parodė, jog vien 2007 metais dirbamos žemės plotai, kuriuose auginama koka, padidėjo 27 procentų. Tai reiškia, jog atitinkamai išaugo ir iš šios žaliavos gaminamos narkotinės medžiagos kokaino kiekis. Blogiausia tai, kad kokaino žaliavos rinkos kaina išaugo iki 2000 dolerių už kilogramą. Sunku tikėtis, jog neturtingi Kolumbijos ūkininkai atsispirs tokiems pinigams.
3. Gimsta antrasis Darfūras?
Tarptautinė bendruomenė iki šiol nesugeba suvaldyti smurto didžiuliame Sudano Darfūro regione. Maža to, kitoje Sudano provincijoje, vadinamoje Pietų Kordofanu, pastaruoju metu taip pat nesulaikomai didėja įtampa. Pavieniai susirėmimai tarp vyriausybės remiamų pajėgų, atsiskirti siekiančio Pietų Sudano kovotojų ir vietos gyventojų nubų jau nusinešė šimtų žmonių gyvybes. Kaip ir Darfūre, didžiausias konfliktas kyla dėl žemės - sėslūs vietos gyventojai nubai nesutaria su klajokliais arabais. Be to, artėja kitų metų parlamento rinkimai, galintys sukelti dar didesnį smurto proveržį. Panašų, koks iki šiol krečia Darfūrą.
4. Tylus priešraketinis skydas
Visam pasauliui stebint, kuo pasibaigs JAV ir Rusijos konfliktas dėl priešraketinės gynybos sistemos kūrimo Vidurio Rytų Europoje, Vašingtonas tyliai susitarė su Indijos vyriausybe dėl analogiško projekto Pietų Azijoje.
Nors Kinija kol kas nekelia didesnio triukšmo, nėra abejonių, jog Pekinas atidžiai stebi situaciją ir tars savo žodį, kai priešraketinio skydo sistemos kūrimas įgaus pagreitį. Kinijos pareigūnai linkę įtarti, kad glaudus JAV ir Indijos bendradarbiavimas gali būti nukreiptas prieš jos augančią ekonominę ir karinę galią.
5. Rusija grįžta į Afriką
Kita svarbi tema, kurią pasaulis nepelnytai primiršo, - didžiųjų valstybių varžybos dėl Afrikos energetinių išteklių. Daugelis yra girdėję apie Kinijos lyderius ir verslo atstovus, reguliariai apsilankančius Afrikos valstybių sostinėse, o štai spartus rusų kapitalo skverbimasis lieka beveik nepastebėtas. Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ 2008 metais pasiekė naudingų susitarimų su Nigerija ir pasiūlė iš Libijos supirkti visas jos išgaunamas dujas ir dalį naftos. Taip pat plečiamas bendradarbiavimas su Alžyru, Angola, Dramblio Kaulo Krantu ir Egiptu.
Visa tai kelia realią grėsmę Europos Sąjungos pastangoms diversifikuoti energijos šaltinius. Jeigu Rusijai pavyktų perimti Šiaurės Afrikos išteklių kontrolę, dujų stokojanti Europa taptų visiškai priklausoma nuo Kremliaus malonės. Briuselio pareigūnai jau pasiūlė Nigerijai 21 mlrd. dolerių vertės dujotiekio tiesimo projektą, tikėdamiesi, jog bent šioje srityje pavyks aplenkti Maskvos agentus.
6. Saulės baterijos - grėsmė klimatui?
Žmonijos svajonės išspręsti klimato atšilimo problemą intensyviau naudojant saulės energiją gali subliūkšti. Daugelio naujausių saulės baterijų gamyboje naudojamų dujų, nitrogeno trifluoridas (NF3), poveikis „šiltnamio efektui“ maždaug 17 tūkst. kartų didesnis, negu visuotinai „smerkiamo“ anglies dvideginio. Anksčiau buvo manoma, kad į atmosferą patenka ne daugiau 2 proc. pramonėje naudojamo NF3 kiekio, kuris neturėtų kelti didesnio pavojaus. Vis dėlto naujausi tyrimai parodė, jog NF3 kiekis atmosferoje kasmet išauga bent 11 proc., o tai jau gali būti laikoma nerimą keliančiu ženklu.
7. Kiniško plieno spąstuose
Pasaulinėje žiniasklaidoje gana mažai atgarsio sulaukė Kinijos Šanchajaus mieste kilęs skandalas dėl dangoraižių statyboje naudojamo plieno kokybės. Atlikti tyrimai parodė, jog beveik pusė paimtų plieno mėginių neatitinka minimalių kokybės reikalavimų. Kai kuriais atvejais lydinys pasirodė esąs lengvesnis net už geležį, iš kurios turėtų būti gaminamas.
Šanchajuje šiuo metu yra daugiau nei 900 daugiaaukščių pastatų, mažiausiai keli šimtai yra statomi šiuo metu. Prasta plieno kokybė reiškia tai, jog bet koks stipresnis žemės drebėjimas grasina sukelti milžiniško masto katastrofą. Dešimtys tūkstančių žmonių iki šiol gyvena naujuose pastatuose, kurie bet kada gali sugriūti, neatlaikę savo pačių svorio.
8. Kur nusėdo pagalba Gruzijai
Šių metų rugsėjį JAV vyriausybė įsipareigojo skirti Gruzijai 1 mlrd. dolerių pagalbą atstatyti karo su Rusija metu sugriautiems ūkio objektams. Nėra abejonių, jog ekonomiką bandančiai atkurti Gruzijos vyriausybei papildomos lėšos buvo reikalingos. Vis dėlto jų panaudojimas kelia nemažai pagrįstų abejonių. Iki šiol neaišku, kodėl 176 mln. dolerių buvo išdalyti verslo kompanijoms, vykdančioms privačius projektus. Mažiausiai 30 mln. dolerių buvo skirta Tbilisio centre statomam 5 žvaigždučių viešbučiui, 40 mln. dolerių - naujam biurų kompleksui netoli Gruzijos parlamento pastato. Tai, kad už šiuos pinigus galima buvo atstatyti nemažai sugriautų gyvenamųjų namų, regis, nerūpi nei Tbilisiui, nei Vašingtonui.
9. Nuteisė amerikietį kankintoją
JAV Teisingumo departamentui dar 1994 metais suteikta teisė persekioti šios šalies piliečius, įtariamus užsienyje kankinus žmones. Vis dėlto ši Jungtinių Tautų Konvencijos prieš kankinimą nuostata nebuvo įgyvendinta iki šių metų, kai prieš teismą stojo Charlesas Tayloras Jaunesnysis, buvusio Liberijos diktatoriaus sūnus. JAV Masačusetso valstijoje gimęs Ch. Tayloras 1999-2002 metais vadovavo Liberijoje veikusiam specialiųjų pajėgų daliniui, persekiojusiam ir kankinusiam opozicijos atstovus. Žmogaus teisių gynėjai nepraranda vilties, kad Jungtinės Valstijos, garsėjančios nenoru bausti savo piliečius už nusikaltimus, padarytus užsienyje, ateityje labiau susirūpins savo prastu įvaizdžiu.
10. Kinai gavo akustinių ginklų
1989 metais, kai Kinijos vyriausybės pasiųsti tankai sutraiškė protesto demonstraciją Pekino Tiananmenio aikšteje, JAV šiai šaliai paskelbė griežtą ginklų embargą, galiojantį iki šiol. Todėl gana keistai nuskambėjo pranešimai, jog prieš Pekino vasaros olimpinių žaidynių pradžią Kinijos vyriausybė įsigijo vienos JAV kompanijos gaminamų Tolimojo nuotolio akustinių prietaisų (LRAD), skirtų riaušių malšinimui - arba, Kinijos atveju, „kovai“ su disidentais. Baiminamasi, jog autoritarinė Pekino valdžia ims piktnaudžiauti prietaisais, kurie sukelia iki 150 decibelų siekiančią garso bangą ir gali visiškai apkurtinti žmogų.
