Penktadienį į paskutinį plenarinį posėdį susirinkęs 2004-2008 metų Seimas baigė darbą, o jo įgaliojimai nutrūks pirmadienį, į pirmąjį posėdį susirinkus naujajam Seimui.
Paskutiniame posėdyje Seimas priėmė Elektroninių ryšių, Antstolių, kitus įstatymus, paskyrė atstovą į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą.
Priėmus įstatymus, parlamentarus vardinėmis raštiškomis padėkomis apdovanojo Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, taip pat parlamentarai gavo dovanų kompaktinę plokštelę su Seime eksponuojamos parodos fotografijomis, Seimo leidyklos knygą.
Atsisveikinimo kalboje Č.Juršėnas Seimo veiklą vertino teigiamai, tačiau pripažino, jog „ne visa energija buvo skirta valstybės, jos visuomenės reikalams, žmonių labui“.
„Manau, kad mes realiu mastu patenkinome žmonių lūkesčius laisvoje Lietuvoje gyventi pilnavertį gyvenimą, gyventi oriai, nepaisant socialinio statuso. Atsivėrusi Šengeno erdvė, dalinis bevizis režimas vykstant į Jungtines Amerikos Valstijas yra ne šiaip labai svarbūs mūsų integracijos į pasaulio bendriją faktai, jie liudija tarptautiniu mastu pripažintą Lietuvos politinio gyvenimo stabilumą, teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų brandą“, - sakė Č.Juršėnas.
Tačiau pridūrė, jog „savikritiškai turėtume pripažinti, kad ne visa mūsų energija buvo skirta valstybės, jos visuomenės reikalams, žmonių labui. Vidaus politiniai verpetai lėmė, kad per kadenciją keitėsi daugumos sudėtis. Seimo nariams masiškai migruojant iš frakcijos į frakciją, tos daugumos kartais ir nebelikdavo“.
Seimo pirmininkas, jam vadovavęs paskutiniuosius kadencijos metus, pastebėjo, jam skirtingu laiku vadovavo trys pirmininkai, Vyriausybei - du premjerai, keitėsi Seimo komitetų sudėtis ir vadovybė, „kartais be skandalų neapsieidavo laikinųjų komisijų veikimas“.
2004 metais Seimo pirmininku buvo išrinktas Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas, tačiau šį postą 2006 metų balandį prarado po vadinamojo „privilegijų skandalo“ Seimui pareiškus jam nepasitikėjimą.
Tada šiame poste jį pakeitė Viktoras Muntianas, atstovavęs Darbo partijai, vėliau daliai jos narių atskilus įkūręs Pilietinės demokratijos partiją. V.Muntianas atsistatydino iš Seimo pirmininko posto šių metų balandį, įtarus, jog jis galėjo piktnaudžiauti tarnyba galimai tvarkant asmeninius reikalus.
Tuomet Seimo pirmininku buvo išrinktas jau anksčiau, praeitose kadencijose, jam vadovavęs socialdemokratas Č.Juršėnas.
Naujajame Seime bus visų dabartinių parlamentinių partijų atstovų, išskyrus Pilietinės demokratijos partiją, kuri nesėkmingai pasirodė Seimo rinkimuose, mandatų negavusi nei daugiamandatėje, nei vienmandatėse apygardose.
Kadenciją baigiančiame Seime didžiausią frakciją turi socialdemokratai, 38 atstovus, antra pagal dydį - Tėvynės sąjungos frakcija su 26 nariais. Frakcijas turi Darbo partija, Valstiečių liaudininkų sąjunga, partija „Tvarka ir teisingumas“, Naujoji sąjunga, Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga. Savo atstovą Seime turi ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Naujajame Seime gausiausią frakciją turės Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, jie iškovojo 45 mandatus. Antrą pagal dydį frakciją turės socialdemokratai, gavę 25 mandatus.
Nauja parlamentinė partija - pirmąkart rinkimuose dalyvavusi Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija gavo 15 mandatų, prie jų frakcijos norą jungtis pareiškė dar 2 savarankiškai save iškėlę kandidatai.
Frakcijas Seime turės ir Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“, Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga.
Frakciją Seime prarado Naujoji sąjunga, kurios vienintelis atstovas naujajame Seime - vienmandatėje apygardoje išrinktas Valerijus Simulikas. Kadenciją baigiančiame Seime Naujoji sąjunga turėjo 9 narių frakciją.
Abejojama, ar frakciją išlaikys valstiečiai liaudininkai, su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovu Valdemaru Tomaševskiu kadenciją baigiančiame Seime turėję 14 narių. Seimo rinkimuose mandatus gavo trys vienmandatėse apygardose išrinkti valstiečių liaudininkų atstovai.
Tiek pat mandatų vienmandatėse apygardose iškovojo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai. Ši partija yra pareiškusi, jog, kuriant bendrą frakciją su valstiečiais liaudininkais, sieks išlaikyti joje savo vardą.
Daugiau nei pusė Seimo narių perrinkta į naująjį parlamentą, naujokų jame - 57.
Iš viso Seime yra 141 Seimo narys.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
