Rusijos dienraščio "The Moscow Times" teigimu, per praėjusius metus šio šalies ginklų eksportas padidėjo nuo 1,1 iki rekordinių 4,8 milijardo JAV dolerių. Pasak aukštų Rusijos gynybos sistemos pareigūnų, posovietinis ginklų eksporto rekordas sumušamas jau antrus metus iš eilės.
Rusijos valstybės komiteto kariniam ir techniniam bendradarbiavimui su užsienio šalimis pirmininkas Michailas Dmitrijevas teigė, kad, įskaitant ankstesnius užsakymus ir naujus pristatymus, jo šalis iš ginklų prekybos gavo 4,5 milijardo dolerių pajamų.
Tačiau po 2004 metų, kai baigiasi dauguma dabartinių sandorių, Rusijos klientų ratas turėtų susiaurėti, nes šalies karinė pramonė tikriausiai nespės persitvarkyti ir neturės pakankamai išteklių pasiūlyti naujų ginklų.
Be tradicinių rinkų, tokių kaip Indija ir Kinija, kurios įsigyja beveik 80 proc. Rusijos eksportuojamų ginklų, vis daugiau jų išvežama į Artimuosius Rytus, Centrinę ir Pietų Ameriką bei Afriką. Anot M. Dmitrijevo, didžiausios naujos partnerės yra Iranas ir Sirija.
"Turime neblogų galimybių Damaske, nes ten beveik visos karinės technologijos yra sovietinės gamybos", - sakė pareigūnas, pridūręs, jog Iranas taip pat yra potencialus partneris, kadangi siekia įsigyti daugiau lėktuvų ir priešlėktuvinės gynybos sistemų.
Vis dėlto M. Dmitrijevas teigė: "Laikomės pagrindinių bendradarbiavimo principų. Neketiname pažeidinėti tarptautinių susitarimų".
Komiteto pirmininkas minėjo, kad artimiausiu metu Iranas vargu ar taps dideliu ginklų importuotoju: "Jie greičiau virs trečia didžiausia amerikietiškų ginklų pirkėja".
M. Dmitrijevas sakė, kad nors Rusijos bendros pajamos iš ginklų prekybos ir yra įspūdingos, jos nėra netikėtos, nes šalis pajėgi kasmet eksportuoti ginklų už 5 milijardus dolerių.
Šiemet Rusijos ginklų eksportas, palyginti su praėjusių metų dydžiu, turėtų sumažėti iki 4,4-4,5 milijardo dolerių. Pernai rusai planavo iš ginklų prekybos uždirbti 4,3 milijardo dolerių. Didžiausią pajamų dalį - 75 proc. - užtikrino lėktuvų eksportas. Tuo tarpu jūrinių ir priešlėktuvinės gynybos sistemų pardavimai atitinkamai sudarė 6 ir 4 proc. viso eksporto.
Daugiausiai sandorių sudarė valstybinė ginklų prekybos tarpininkė "Rosoboronexport", pristačiusi ginklų už 4 milijardus dolerių ir gavusi 4,3 milijardo dolerių pajamų. Tačiau nepriklausomų tiekėjų dalis padidėjo iki 17 proc. viso eksporto.
Tarp nepriklausomųjų pirmavo lėktuvų gamintoja "MiG", eksportavusi savo gaminių už 370 milijonų dolerių. Lėktuvai eksportuoti į Birmą, Jemeną ir kitas valstybes.
Po "MiG" sekė Tuloje įsikūręs konstruktorių biuras "Priborostrojenija", gavęs dvigubai didesnes, nei tikėtasi, pajamas ir pristatęs karinės įrangos už 350 milijonų dolerių. Tuo tarpu Kolomnoje veikiantis biuras eksportavo ginklų už 50 milijonų dolerių.
Koncernas "Antei", balandžio mėnesį praradęs ginklų prekybos licenciją ir tapęs koncerno "Almaz-Antei" dalimi, pristatė gynybos sistemų už 60 milijonų dolerių. Neseniai koncernas užbaigė sandorį tiekti priešlėktuvines sistemas "Tor-M1" į Graikiją.
M. Dmitrijevas teigė, kad pagrindinis šių metų tikslas yra atnaujinti gamybą ir gerinti kokybę, nes tai padės išlaikyti pagrindines partneres - Indiją ir Kiniją.
Savo ruožtu Rusijos strategijų ir technologijų analizės centro ekspertas Maksimas Piaduškinas minėjo, kad 2002 metų ginklų pardavimų duomenys atitiko prognozes, tačiau pridūrė, kad po dvejų metų pasibaigus pagrindinėms sutartims eksporto apimtys ims kristi.
Pasak eksperto, Rusijos ginklų pramonei reiks iš esmės persitvarkyti, jei ji nori būti pajėgi prekiauti naujais ginklais.
ELTA
