Statistikos departamento duomenimis, BVP 2002 m. sudarė 50678,6 mln. Lt. BVP pokytis per metus siekė 6,7 procento. Taip pat buvo patikslinta 2002 m. ketvirtinė nominalaus ir realaus BVP apimtis ir augimo tempai. Vienam šalies gyventojui per metus sukurta 14609 litų BVP.
2002 m. teigiamų poslinkių buvo matyti visuose ekonomikos sektoriuose, išskyrus išgaunamąją pramonę ir žuvininkystę, tačiau šių veiklos rūšių sukuriama pridėtinė vertė sudaro tik 0,7 procento. Sparčiausiai praėjusiais metais pridėtinė vertė augo statyboje (12,8 proc.), mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje (8,7 proc.), transporto ir ryšių (12,6 proc.), finansinio tarpininkavimo (10,6 proc.) veiklos rūšyse. Taip pat reikšmingai prie BVP augimo prisidėjo pridėtinės vertės didėjimas apdirbamojoje pramonėje (5,5 proc.), žemės ūkyje ir miškininkystėje (6,1 proc.), viešbučių ir restoranų (7,6 proc.) ir energetikos (5,4 proc.) veiklose.
Bendrosios pridėtinės vertės augimą lėmė darbo našumo (apdirbamoji pramonė, elektros, vandens ir dujų tiekimo, statybos) ir dirbto laiko didėjimas (mažmeninė ir didmeninė prekyba, transporto ir sandėliavimo veiklos).
2002 m. prekių ir paslaugų eksportas palyginamosiomis 2000 m. kainomis išaugo 19,4 proc., o importas – 16,1 procento. Investicinių prekių importo ir statybos apimčių didėjimas lėmė spartų bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo augimą 12,4 proc. Tuo tarpu namų ūkių vartojimo ir valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos didėjo kiek lėčiau: atitinkamai 4,2 ir 4,3 procento.
Statistikos departamentas atliko septynerių metų nacionalinių sąskaitų duomenų reviziją ir kartu duomenims palyginamosiomis kainomis skaičiuoti bazinius metus iš 1995 m. pakeitė į 2000 m. Buvo patikslinta BVP ir jo komponentų apimtis, struktūra ir kitimo tempai (žiūrėti 1, 2, 3, 4 ir 5 lenteles).
Revizijos tikslas buvo įdiegti tikslesnius skaičiavimo metodus, naudojant naujus ar patobulintus esamus informacijos šaltinius. Visos galimos naujovės pastaraisiais metais buvo kaupiamos, siekiant vienu metu patikslinti rodiklių laiko eilutes. Tai palengvina interpretuoti ekonomikos kitimo tendencijas.
Revizuoti nacionalinių sąskaitų 1995 – 2001 duomenys tiksliau atitinka 1995 m. Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos (ESS’95) metodologines nuostatas ir klasifikatorius. Perskaičiuotas BVP ir jo komponentai palyginamosiomis 2000 m. kainomis realiau parodo pastarųjų metų ekonomikos struktūrą ir pokyčius.
Buvo patikslinti visi pagrindiniai nacionalinių sąskaitų rodikliai. Svarbiausios tobulintinos sritys buvo šios: ekonominėse veiklose sukurtos produkcijos, tarpinio vartojimo ir pridėtinės vertės vertinimai veikusiomis ir palyginamosiomis kainomis, namų ūkių ir valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos, kapitalo formavimo komponentai (pagrindinio kapitalo formavimas, atsargų pasikeitimas ir vertybių įsigijimas minus netekimas) ir pagrindinio kapitalo suvartojimas.
BVP apimtis buvo patikslinta, atsižvelgiant į 1998 ir 1999 metų išteklių ir panaudojimo lenteles. Tarp išteklių (produkcijos ir importo) ir panaudojimo (tarpinio ir galutinio vartojimo, kapitalo formavimo ir eksporto) subalansuoti produktų (prekių ir paslaugų) grupių srautai, atskleidė tikslesnę rodiklių struktūrą ir ryšius tarp jų. Būtina paminėti ir pastaraisiais metais pasiektą pažangą, tobulinant Statistinį registrą ir juo remiantis atliekamus šakinius statistinius tyrimus. Remiantis šiais šaltiniais, buvo patikslinta kai kurių veiklos rūšių visų revizuojamų metų produkcijos ir tarpinio vartojimo apimtis.
Išteklių ir panaudojimo lentelių analizė parodė, kad ankstesniuose skaičiavimuose buvo nepakankamai įvertintas tarpinio vartojimo lygis pramonėje. Atlikti perskaičiavimai lėmė ryškų pramonės veiklos įmonėse sukurtos pridėtinės vertės sumažėjimą.
Perskaičiuota sąlyginės būstų nuomos apimtis. Patikslintas 1996 m. vartotojų kainų indeksas nuomai lėmė nuomos apimties pasikeitimą. Papildomai įvertinta vasarnamių ir garažų nuoma, o svarbiausia – įvertintas būstų nusidėvėjimas.
Buvo patikslinta finansinių paslaugų produkcijos, o kartu ir sąlyginai apskaičiuotos finansinio tarpininkavimo paslaugos (SPFTP) skaičiavimo metodika, atskirai įvertinti gyvybės ir ne gyvybės draudimo rodikliai.
Valdžios sektoriaus 1995-1997 m. produkcija ir tarpinis vartojimas buvo patikslinti, atsižvelgiant į lėšas už apmokėtas paslaugas, kurios tuo metu nebuvo įtrauktos valstybės ir savivaldybių biudžetus, ir suteiktą techninę pagalbą iš užsienio. Tarpinio vartojimo išlaidos buvo patikslintos atsižvelgiant į elementus, kurie neturėjo būti įtraukti į tarpinį vartojimą (pervedimai į kitus fondus, ne pelno įstaigoms ir pan.). Galutinio individualaus ir kolektyvinio vartojimo išlaidos perskaičiuotos, įskaitant natūrinius-socialinius pervedimus namų ūkiams ir eliminuojant sektoriaus pajamas už apmokėtas paslaugas.
Namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos buvo patikslintos, perskaičiavus asmeniniuose ūkiuose sukurtos žemės ūkio produkcijos galutinio suvartojimo apimtį, sąlyginę būstų nuomą, išlaidas energijos ir vandens tiekimui, instituciniuose namų ūkiuose gyvenančių žmonių asmenines išlaidas, maisto ir aprangos suvartojimą, tarnaujant armijoje.
Bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas buvo tikslinamas, patobulinus vertinimo metodus ir esamus duomenų šaltinius. Atsargų pasikeitimui įtakos turėjo įvertintos namų ūkių sektoriaus atsargos. Įvertintas naujas kapitalo formavimo rodiklis – vertybių įsigijimas minus netekimas, panaudojus eksporto-importo ir vidaus gamybos informaciją.
