Pateikiame 20 istorinių keistenybių.
1. Romėnai kasdienėje buityje naudojamas medžiagas audė iš asbesto (pluoštinio mineralo): rankšluoščius, nosinėles bei staltieses. Pasak listverse.com, romėnų gamtininkas Plinijus Vyresnysis teigė, kad tokią medžiagą labai paprasta išvalyti – tereikia ją įmesti į ugnį (nes asbestas – nedegus). Tačiau jis pridūrė, kad iš šio mineralo pasiūtus drabužius vilkintys vergai dažnai kentėdavo nuo plaučių ligų.
2. Senovės Egipte ne smegenys, o širdis buvo laikoma išminties šaltiniu. Egiptiečiai buvo įsitikinę, jog smegenys reikalingos tik užpildyti galvos ertmei. Dėl šios priežasties, balzamavimo metu jie švariai išgremždavo mirusiojo galvą ir atsikratydavo turiniu, tuo tarpu širdį, ja pasirūpinę, palikdavo.
3. Maro Viduramžiais metu kai kurie daktarai dėvėjo primityvią apsisaugojimo nuo, kaip manyta, oru plintančios ligos, priemonę, vadinamą „maro kostiumu“. Ilganosėje kaukėje žėrėjo raudono stiklo akys, kurios kaukės dėvėtoją turėjo padaryti atsparų blogiui. Kaukės snapas būdavo pripildomas aitriai kvepiančių žolelių ir prieskonių, kad įveiktų „blogąjį, marą pernešantį orą“.
4. Suskaičiuota, jog per pastaruosius 3,5 tūkst. metų, tik 230 iš jų pasaulyje nevyko joks karas. Šis skaičius verčia susimąstyti, kokia gi nauda iš taip vadinamųjų „taikos judėjimų“.
5. Vakarų Europos ir Amerikos miestuose nuo 17 a. pradžios barzdos tapo nebemadingos. Būtent dėl šios priežasties Rusijos caras Petras I Didysis 1698 m. įsakė šalies vyrams nusiskusti, o 1705 m. pradėjo rinkti „barzdos mokestį“. Visa tai – tam, kad Rusijos visuomenė nenusileistų šiuolaikinei Vakarų Europai.
6. Geriausiai parduodama knyga 15 amžiuje buvo erotinio pobūdžio ir vadinosi „Istorija apie du įsimylėjėlius“ („The Tale of the Two Lovers“) – ji tebeskaitoma ir nūdien. Įdomiausia, jog šios knygos autorius buvo niekas kitas, o Aeneas Sylvius Piccolomini – kitaip žinomas, kaip Popiežius Pijus II, valdęs 1458 – 1464 m.
7. Senovės Egipte katės buvo laikomos šventomis. Kai nustipdavo katė, visi ją auginę šeimos nariai turėdavo nusiskusti antakius ir gedėti tol, kol šie ataugdavo.
8. Žymusis Amerikos simbolis-personifikacija dėdė Semas („Uncle Sam“), pirmąkart nupieštas ant 1917 m. šaukiančio į armiją plakato, yra ne kas kitas, kaip paties dailininko portretas. James'as Montgomery Flagg bepiešdamas save šiek tiek pasendino ir pridėjo ožio barzdelę. Dailininkas piešė autoportretą tik todėl, kad nereikėtų ieškoti modelio.
9. Amerikoje plačiai paplitusi sąvoka „Kongreso garbės medalis“ iš tiesų nieko nereiškia. 1862 m. prezidentas Linkolnas pasirašė rezoliuciją, sukūrusią „Garbės medalį“ – vienintelį teisingą pavadinimą apdovanojimui, kurį daugelis žmonių kažkodėl vadina „Kongreso medaliu“.
10. 200 m. pr. Kr., graikų miesto Spartos didžiausio klestėjimo laikotarpiu, kiekvienas gyventojas laikė po 20 vergų. Įsivaizduokite, kaip švariai išvalyti turėjo būti namų kambariai..!
11. Pirmojo Pasaulinio karo metu, nedidelė Andoros valstybė paskelbė karą Vokietijai, bet mūšiuose iš tiesų nedalyvavo. Kariaujančios šalies statuso Andora laikėsi iki 1957 m., todėl nebuvo įtraukta į Versalio taikos sutartį.
12. 1776 m. liepos 4 d. Nepriklausomybės deklaraciją, įkūrusią Jungtines valstijas, pasirašė tik du žmonės: Johnas Hancockas ir Charles'as Thomsonas. Didžioji dalis kitų kongreso narių pasirašė tik po mėnesio – rugpjūčio 2-ąją, o paskutinysis parašas buvo pridėtas tik po penkerių metų.
13. Jėgas sugrąžinančiaisiais vaistais senovės Romoje buvo laikytas vyno ir laukinių šernų mėšlo mišinys.
14. 1378 – 1417 m., Didžiojo skilimo metu, trys vyrai vienu metu buvo paskelbti teisėtais popiežiais. Taip nutiko iš dalies todėl, kad, kai kardinolams dėl kokių nors priežasčių nepatikdavo išrinktojo Popiežiaus valdymas, greta pirmojo jie išrinkdavo antrąjį. Pora popiežių, valdančių vienu metu, labai nuskurdino Bažnyčią ir dėl to pastarajai – tiksliau, šįkart – Pizos tarybai – teko išrinkti trečiąjį . Taigi, vienu metu buvo trys popiežiai – kandidatai į sostą: Popiežius Gregorijus XII, Benediktas XIII ir Jonas XXIII. Galiausiai buvo nuspręsta, jog kai Popiežius išrenkamas, pakartotinių rinkimų rengti nebegalima.
15. Įtariama, jog Seras Viljamas Patersonas, prieš įkurdamas Anglijos banką, buvo piratas.
16. 1904 m. Per atsitiktinumą buvo išrasti arbatos maišeliai. Juos sugalvojęs arbatos prekeivis Tomas Sullivanas tą padarė taupymo sumetimais – vyras nusprendė, kad būsimiems klientams arbatos pavyzdžius pigiau būtų siųsti mažuose šilkiniuose maišeliuose, o ne dėžėse. Tačiau gavėjai klaidingai nusprendė, kad šiuos maišelius reikia pamirkyti, ir netrukus Sullivanas buvo užverstas užsakymais.
17. Seniausio parašiuto brėžinys aptiktas nežinomo autoriaus rankraštyje 1470-ųjų Italijoje, Renesanso metu. Įdomu tai, kad šis išradimas buvo padarytas dar nė neatsiradus lėktuvui (pastarasis pasirodė tik po 400 metų): popieriuje buvo nubraižytas ore kabantis žmogus, laikantis skersinį rėmą, pritvirtintą prie kūgio formos kupolo. Saugumo sumetimais asmuo buvo pririštas keturiais dirželiais, vedančiais nuo rėmo iki diržo, juosiančio liemenį.
18. 1700-ųjų pabaigoje tabako klizma dėl įvairių medicininių priežasčių buvo naudojama tabako dūmams į paciento tiesiąją žarną įpūsti, visų pirma – gaivinant skendusias aukas. Tiesiosios žarnos vamzdis, sujungtas su dumplėmis, būdavo įkišamas į išeinamąją angą, ir tokiu būdu į paciento žarnyną patekdavo dūmų.
19. Pajamų mokestis, kartu su daugeliu kitų mokesčių, nustatytų pilietinio karo JAV metu, 1865 m. buvo panaikintas, nes valdžiai paprasčiausiai nebereikėjo papildomų pajamų. Didžioji federalinių pajamų dalis buvo surenkama iš mokesčių nuo prekybos tabaku ir alkoholiu, kadangi, karui pasibaigus, šios prekės buvo be galo paklausios.
20. Romos laikais kai kurie žmonės specializavosi pažastų pešiojime. Daugmaž 1-aisiais metais, Romos aristokratai persiėmė mada pašalinti visus kūno plaukus. Šios specialybės reikalavimai buvo turėti pincetų, stiprias rankas ir gebėjimą ištverti kliento nusiskundimą skausmu.
