Pokalbio metu Alina pasakojo, kad kartu su vyru į nekilnojamąjį turtą (NT) pradėjo investuoti būdami jau beveik 40-ies.
Jos teigimu, šeima visada gyveno pasiturinčiai ir pinigų trūkumo nejautė. Tačiau artėjant 40-mečiui mintys, jog tam, kad ir toliau gyventų bent jau taip pat, reikia dirbti dar daug, daug metų.
Būtent ši nelinksma perspektyva privertė ieškoti būdų, kaip galima nepabloginant esamo gyvenimo stiliaus dirbti mažiau, o uždirbti tiek pat arba net daugiau.
„Artėjant šiems metams mes gyvenome gana gerai, tačiau daug dirbome ir ėmėme jaustis šiek tiek pavargę. Tuomet ieškojome būdo, kaip galima uždirbti nedirbant dar 40 metų po 8 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę.
Tuomet susipažinome su Robert Kiyosaki knygomis „Pinigų srauto kvadrantas“, „Turtingas tėtis, vargšas tėtis“ ir sužinojome, kad yra toks dalykas, kaip pasyvios pajamos“, – pasakojo Alina.
Pasidomėję šiek tiek daugiau, Kraujučių šeima suprato, kad iš tiesų nėra tiek daug investicinių priemonių kurių naudojimas leistų turėti pasyvias pajamas gaminančius aktyvus. Kitaip tariant, kurie leistų vieną kartą atlikus veiksmą, investavus pinigus daugelį metų gauti atlygį už tai.
Išbandžius keletą investicinių priemonių Kraujučių šeima pasirinko NT kaip vieną iš stabiliausių ir patikimiausių investavimo įrankių.
Pirmasis būstas
Tuo metu, kai Kraujučiai pradėjo dairytis NT objekto investavimui, populiariausia tendencija buvo įsigyti bendrabučio tipo būstus arba tuos butus, kurie yra labiau nutolę nuo Vilniaus centro.
Moteris kalbėjo, jog tuo metu investuotojai neretai pirkdavo turtą Justiniškėse arba Viršuliškėse ir tuomet išnuomodavo kambarius nuomininkams.
„Pirmo būsto įsigijimas buvo ėjimas prieš srovę. Mums toks variantas, kurį visi rinkosi, buvo nepriimtinas.
Buvome beveik 40-ies, su geromis pareigomis, statusais ir tam tikru gyvenimo lygiu, tad ieškojome kito būdo, kaip investuoti“, – pasakojo ji.
Tuomet šeima pradėjo domėtis NT senamiestyje. Taip besidairant jie pastebėjo, kad kaip ir kituose didžiųjų miestų senamiesčiuose, čia buvo gausu socialinių būstų.
Alina pasakojo, kad šiuose butuose dažnai nebūdavo karšto vandens, namai būdavo šildomi kūrenant pečius. Taip pat šie būstai neretai būdavo apleisti, mat nuomininkai jų neremontuodavo ir neprižiūrėdavo.
„Radome senamiestyje tokį būstą, kurį pardavinėjo privatus asmuo. Jis buvo 28 kvadratinių metrų, o kita jo dalis, beveik 50 kv.m., priklausė savivaldybei.
Na, ir „užsikabinome“: pamatėme, kaip galime butą pertvarkyti, atkurti, pagerinti. Įvedėme dujinį šildymą, renovavome balkoną ir laiptinę.
Tada supratome, kad toks darbas duoda ne tik finansinę grąžą, bet taip pat jauti dar ir moralinį pasitenkinimą, nes supranti, kad pagerinai tai, kas svarbu ne tik tau ar kaimynui, bet ir Vilniui, Lietuvai“, – prisiminimais apie pirmąjį būstą dalijosi Alina.
Moteris pridėjo, kad šiuo metu jos šeima yra įsigijusi ir kitą būsto dalį iš savivaldybės, tad dabartinis bendras buto plotas yra 78 kvadratiniai metrai.
Pasyvios pajamos motyvavo
Pirmąjį būstą šeima įsigijo 2018 metų kovo mėnesį, o jau birželio pabaigoje jie butą išnuomojo trumpalaikei nuomai.
Paklausta, ar po pirmojo būsto įsigijimo šeima sustojo, Alina teigė, jog anaiptol. Tuomet jie ėmė įsigyti vis daugiau NT Vilniaus senamiestyje.
„Tikrai nebuvo taip, kad nusipirktume vieną butą ir išeitume ilsėtis. Kai tik pajauti tą pirmųjų pasyvių pajamų skonį, nori savo veiklą tęsti.
Pavyzdžiui, mes vasarai su šeima išvažiuodavome pailsėti į pajūrį. Tad, įsivaizduokite, sėdėdavome pajūryje ir per „AirBNB“ arba „Booking“ „įkrisdavo“ pajamos, nes mūsų butą išsinuomodavo turistai.
Tas jausmas tikrai labai motyvavo – nieko neveiki, o pinigai krenta“, – tikino Alina.
Paklausta, ar butus nuomojo tik trumpalaikei nuomai, investuotoja teigė, jog ne. Pasak jos, šeima visuomet reaguodavo į NT aktualijas ir parinkdavo tinkamiausią nuomos formą atsižvelgiant į sezoniškumą.
Alina pasakojo, kad ši rinka – dinamiška, dėl to vieną kartą išnuomojus būstą negalima sėdėti rankų sudėjus ir tikėtis, kad investicija bus pelninga.
„Mes turime įvairių būstų tiek trumpalaikei, tiek ilgalaikei nuomai. Galiu pasakyti, kad tikrai būna visaip ir nėra vienos strategijos, kurios laikytumėmės.
Reaguojame į rinką, pavyzdžiui, atėjus turistų sezonui, butas gali būti paleistas trumpalaikei nuomai, o atėjus šaltesniam laikui – ilgalaikei.
Tad NT rinka yra tarsi gyvas organizmas: tu negali vieną kartą padaryti veiksmo ir užmigti, turi stebėti tendencijas ir į jas reaguoti, kaip ir bet kuriame kitame versle“, – paaiškino investuotoja.
Turi savitą požiūrį į iššūkius
Nors kai kurie tikina, kad investavimas neprasieina be iššūkių, Alina pasakojo, kad turi kitokį požiūrį į sunkumus.
Pasak jos, visa tai yra susiję su dideliu įdirbiu prieš perkant būstą. Ji akcentavo, kad geras pasiruošimas padeda užsigarantuoti tvirtą pagrindą po kojomis.
„Mes labai gilinamės į analizę. Prieš perkant būstą visuomet padarome labai daug veiksmų, kad sutartume, kaip tas objektas veiks, renkame dokumentus.
Dėl gero pasiruošimo mums ateityje iššūkių nekyla <...>. Iššūkiai atsiranda tada, kai žmogus nesupranta, ką jis daro, perka turtą su požiūriu „bus kaip bus“.
Bet jeigu tu žinai, ką darai, kodėl darai ir kaip tai reikia daryti – tuomet jokių iššūkių nekyla“, – paaiškino Alina.
Nors šeimos valdomų butų skaičius nuolatos kinta, Alina pasakojo, kad šeima stengiasi visuomet palaikyti 20 turimų objektų skaičių.
Pašnekovės teigimu, svarbiausias orientyras, padedantis nustatyti, kiek butų šeima turi turėti – objektų sugeneruojamas pajamų srautas.
„Tą srautą, kuris reikalingas mūsų šeimai gyventi, sudaro 20 objektų. Tiesa, kadangi šiuo metu infliacija, viskas brangsta, auga šeimos poreikiai, atsiranda poreikis turėti daugiau butų.
Tad šiai dienai mes pasipildėme savo krepšelį papildomais 5 butais“, – finansiniais sprendimais dalijosi moteris.
Gyvena taip, kaip nori
Paklausta, kokią investavimo naudą gauna, Alina tikino, jog išties nemažą. Ji išskyrė du pagrindinius aspektus, kurie yra svarbiausi.
Pirmoji nauda yra finansinė. Pasak Alinos, jų šeima šiuo metu gali gyventi tokį gyvenimą, kokio nori, dėl to pernelyg daug nedirbdami.
„Viskas yra taip, kad uždirbus pinigus gamini aktyvą, kuris vėliau uždirbs daugiau pinigų. Visa tai labai skiriasi nuo įprasto darbo, kurio grafikas nuo 8 ryto iki 5 vakaro.
Tad mes gauname nemažai laiko kurį galime skirti ne darbui, o savo artimiesiems, pomėgiams, sau. Mes gauname pinigų ir galime gyventi tokį gyvenimą, kokio norisi. Taip pat galime savo vaikams leisti mokytis privačiose mokyklose, rinktis veiklas, profesijas kokios patinka, tapti geriausiais patinkančios srities specialistais“, – sakė Alina.
Kita gaunama nauda – patikimas žmonių ratas, kurį šeima per visus savo investavimo metus subūrė.
Anot jos, jie yra surinkę skirtingų sričių specialistus, kurie puikiai išmano, ką daro, dėl to gali pirkti ir išnuomoti butus net ir būdami už Atlanto.
„Per tiek metų mes turime subūrę komandą. Joje yra įvairių sričių specialistai – projektuotojai, santechnikai, elektrikai, teisininkai, architektai. Jie puikiai išmano, ką daro, kaip daro ir kas yra reikalinga.
Tai reiškia, kad mes net ir būdami už Atlanto galime pasitikėti savo specialistais ir leisti tvarkyti objektą be mūsų priežiūros.
Dauguma žmonių mano, kad kai namuose vyksta remontas, tai reikia stovėti statybininkui už nugaros, nes, kitu atveju, jis kažką pridirbs. Pas mus tokio reikalo nėra, nes visa komanda patikimi savo srities profesionalai ir puikiai žino, ką reikia daryti“, – paaiškino ji.
„Su laiku atėjo poreikis dalintis savo patirtimi. Būtent dėl to po 3 metų aktyvaus darbo su nekilnojamuoju turtu sukūriau savo autorinius, analogų Lietuvoje neturinčius praktinius, investavimo į NT mokymus „Nekilnojamas turtas, kaip pinigų gamybos įrankis“.
Šių mokymų dėka, kasmet apie 20 žmonių ne tik tampa profesionaliais investuotojais į nekilnojamąji turtą, bet ir sukuria po kelis ar net keliolika NT aktyvų jų šeimoms gaminančių pasyvias pajamas“, – pridėjo ji.
