1940 m. sovietinė okupacija tragiškai palietė ne vieno žmogaus likimą. Jau 1940 m. liepos mėnesį keliasdešimt Panevėžio žinomų mokytojų, prekybininkų ir kitų profesijų žmonių atsidūrė Panevėžio kalėjime. Daug panevėžiečių buvo ištremta 1941 birželio trėmimų metu. 1941 m. birželio 22 d. SSRS nacistinės Vokietijos karas palietė ir Lietuvą.
Jau birželio 22 dieną vokiečių karinė aviacija bombardavo Pajuosčio aerodromą. Sovietiniai okupantai traukėsi iš Lietuvos teritorijos. Panevėžio kalėjimo kaliniai, taip pat ir politiniai, buvo evakuoti į Orenburgo sritį. Lietuvoje prasidėjo Birželio sukilimas prieš sovietinę okupaciją. Panevėžio mieste irgi sudarytas sukilimo štabas. Panevėžio apskrityje aktyviai veikė Birželio sukilimo dalyviai. Dalis gyventojų viešai reiškė savo nuomonę ir smerkė sovietinę okupaciją. Deja, ne visi okupantai buvo pasitraukę iš Lietuvos teritorijos.
NKGB daliniai ir pirmosiomis karo dienomis vykdė represijas ir suiminėjoBirželio sukilimo dalyvius ir šiaip žmones, atvirai pasisakiusius prieš sovietinę valdžią. Suimtieji buvo gabenami į Panevėžio kalėjimą. Kalėjime atsidūrė daug Kupiškio krašto gyventojų. Okupantai, nematydami kitos išeities, nutarė trauktis į Rytus. Panevėžio kalėjime tebebuvusių suimtųjų laukė žiaurus likimas – juos nuspręsta sušaudyti. Birželio 25 d. ankstų rytą į ūkininko Antano Kuzmos žemę, netoli Cukraus fabriko, atgabenti žmonės, kurie turėjo iškasti duobę. Praėjus kuriam laikui sunkvežimiu okupantai atgabeno ir suimtuosius. Lengvąja mašina atvyko kariškai apsirengę asmenys. Kaip rašė karo metų spauda, jie vilkėjo melsva uniforma.
Žudynės Panevėžyje (nuotr. Jono Žitkaus)
Vėliau paskelbti atsiminimai nepilnai sutapo su šia informacija. Kaliniai buvo suvaryti prie duobės ir prasidėjo šaudymas. Šaudė lengvąja mašina atvykę asmenys. Taip pat šaudymo vietoje buvo kariškai apsirengę asmenys, kurie saugojo šaudymo vietą ir nieko neprileido. Birželio 27 d. į Panevėžį įžengė nacistinės Vokietijos kariuomenės daliniai. Sušaudytuosius prie Cukraus fabriko nuspręsta ekshumuoti. Atkasimu rūpinosi Cukraus fabriko administracija, vadovaujama direktoriaus Balio Dauko. Virš sušaudytųjų buvo užpilta apie pusmetris žemės. Direktoriaus sprendimu buvo duota drobės lavonams suvynioti. Kai kurių nužudytųjų rankos buvo surištos, dalis buvo žiauriai sumušti.
Iš panevėžiečių atkasinėjimo darbuose dalyvavo Jonas Kukuraitis ir kiti asmenys. Iš pradžių buvo atpažinta keletas nužudytųjų. Viena iš jų buvo turtingas ūkininkas Jonas Vireliūnas. Jis buvo grįžęs iš JAV ir gyveno Panevėžio mieste, Staniūnų gatvėje. Dauguma sušaudytųjų buvo iš Kupiškio apylinkių. Iš viso sušaudyta 19 politinių kalinių, tarp jų buvo nemažai moksleivių. Nužydytuosius fotografavo Panevėžio fotografas Jonas Žitkus. Aplinkiniai ūkininkai Antanas Blaževičius, Jonas Kulbė, Jonas Janeliūnas, broliai Bukai nugabeno nužudytuosius šarvojimui į Panevėžio Katedros rūsius.
Laidotuvės suoarganizuotos birželio 29 d. Kartu laidoti nužudyti Panevėžio medikai ir dar keletas nužudytų panevėžiečių. Laidotuvių procesijai vadovavo Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. Atsisveikinimo kalbą pasakė panevėžtietis mokytojas Justas Micevičius. Už šią kalbą sugrįžę sovietiniai okupantai mokytoją J. Micevičių 1944 m. nuteisė 10 metų kalėti. Kupiškėnų vardu kalbėjo mokytojas Jurgis Elisonas. Nužudytieji palaidoti Ramygalos gatvės kapinėse. 1941 m. liepą B. Dauko nurodymu į žudynių vietą buvo suvežtas smėlis, juodžemis ir supiltas 10x15 metrų kalnelis, meistras Venslauskas padarė ąžuolinį kryžių, kuris buvo pastatytas ir aptvertas medine tvorele. Žudynių vieta buvo apsodinta medeliais ir gėlėmis, iš raudonų plytų sudėliotas Lietuvos herbas.
Sukilėlių žudynės (nuotr. Jono Žičkaus)
1942 m. birželio 28 d. vyko kryžiaus nužudytiesiems prie Cukraus fabriko atminti pašventinimo ceremonija. Iškilmėse dalyvavo Panevėžio Cukraus fabriko administracija, miesto gyventojai. Renginyje dalyvavo savisaugos dalinių orkestras. Prie kryžiaus buvo pastatyta garbės sargyba ir iškelta gedulingu kaspinu perrišta Lietuvos vėliava. Kryžių pašventino ir pamokslą pasakė kunigas Vladas Butvila. Už tai jis buvo teistas pokario metais. Iškilmes užbaigė Panevėžio Cukraus fabriko direktorius B. Daukas. Sunkiais pokario ir sovietinės okupacijos metais vieta buvo apleista ir neprižiūrima. Atgimimo laikais pagal architektų Gintauto Diržio ir Algimanto Širono projektą tautodailininkas Kazys Nemanis padarė ąžuolinį kryžių. 1989 m. birželio pabaigoje suorganizuota kryžiaus atidengimo ceremonija. Ši vieta panevėžiečiams primena tragiškus 1941 metus Panevėžyje. Šiuo metu nustatytos visų čia nužudytųjų pavardės:Kazys Abakanavičius, Liudvikas Čepelė, Jonas Didžiulis, Povilas Grakauskas, Petras Grigas, Petras Jasiūnas, Domininkas Juodiškis, Kazys Jurgevičius, Vincas Karaliūnas, Petras Kėdainys.
Teksto autoriai: Elena MARKUCKYTĖ, Donatas PILKAUSKAS
Panevėžio kraštotyros muziejaus informacija
