Simonas Dailidė, 19 metų. Gimęs ir augęs Vilniuje. Mokosi profesinėje mokykloje. Tai - jau ketvirta jo mokymosi įstaiga. Nuo 5 klasės nesimokė. Savo laiške Simonas atvirai pasakoja apie savo kelią iš alkoholio ir narkotikų liūno šviesesnio gyvenimo link.
S. Dailidė visiškai atsisakė alkoholio ir narkotikų, kurie buvo jo gyvenimo palydovai nuo jaunų dienų.
Rūkyti pradėjau 5-oje klasėje. Būdavo net naktimis, prieš einant miegot, išlįsdavau pro langą parūkyt. Tada pabandžiau ir žolės, ir alkoholio. Nors alkoholio, aišku, kaip visose „normaliose“ šeimose, gaudavau paragauti ir per šventes. Buvau tikrai labai sunkus vaikas. Pastabos, socialinės pedagogės, auklėtojos, direktoriaus skambučiai, tėvų kvietimai į mokyklą, vėliau policijos.
Išmetė iš pirmosios mokyklos (Baltupių vidurinė mokykla) 9-oje klasėje. Yra iš mokyklos išvežę ir policijos mašina, esu nakvojęs areštinėje. Tais pačiais metais išmetė ir iš kitos - Fabijoniškių vidurinės mokyklos. Neturėdamas kur eiti, ėjau mokytis internetu, teisingiau, už mane mokėsi mano tuo metu buvusi draugė. Galima sakyti, baigė keletą klasių už mane (taip, tai Lietuvoje įmanoma). Žodžiu, gyvenau kaip normalus jaunuolis. Na man tai atrodė normalu.
Šią vasarą bus 4 metai, kai mano gyvenimo būdas pasikeitė 100 procentų.
Pokyčių pradžia
Iš esmės mano gyvenimą pakeitė 2009 m. Šventojoje vykusi sveikuolių stovykla, kurią organizavo Sigita Kriaučiūnienė, Dainius Kepenis ir Eligijus Valskis. O į tą stovyklą atvedė Dievo siųsta Jūratė Ačė. Buvau toli gražu ne iš tokių, kurie važinėtų į jogos stovyklas. Po tos stovyklos jau viduje kažkas labai pasikeitė. Nuėjau į profesinę mokyklą - „Vilniaus statybininkų rengimo centrą“, kurį dabar ir baiginėju. Bet dar per pertraukas vaikščiodavau rūkyt. Aš gi buvau „kietas“.
Pats kritinis lūžis buvo po dar vienos stovyklos Molėtuose. Tą pačią dieną po stovyklos buvo mano gimtadienis. Buvau pripildytas gerų emocijų, pozityvumo, o draugai gimtadienio vakarėlyje jau atrodė visai iš kito pasaulio.
Tą vakarą į mane labai keistai žiūrėjo. Turėjau draugę, jai irgi viskas buvo labai keista ir neįprasta, kad aš nevartoju alkoholio ir nevalgau mėsos (rūkyt rūkiau). Po visą vakarą ir naktį vykdyto spaudimo atsilaikiau neprigirdytas. Tiesiog dingo noras tai daryti.
Taigi metęs alkoholį, pradėjau rūkyti žolę, tikinau save, kad tai geriau. Nes jei nebevartočiau nieko, reikėtų keisti aplinką, draugus, rūkiau kiekvieną dieną: ryte prieš pamokas, per pietų pertrauką, ir keletą kartų vakare. Esu ir platinęs. Ir taip gerus dvejus metus. Nežinau, iš kur atsirasdavo pinigų, bet visą laiką tam pinigų būdavo. Ir gerai žinau tą gyvenimą. Ir tą virtuvę. Bandžiau ir „įvairesnių“ su kompanija. Na, žodžiu, neišsiskirdavau.
Kai supratau, kad nieko nebus, nuėjau į dar vieną „Yes!“ kursą, kurį vedė Jūratė Ramanauskaitė ir pasakiau sau, kad mesiu rūkyti. Ir mečiau. Tada ir pradėjo keistis visi likę draugai - pažįstami. Dabar iš jų jau su niekuo nebendrauju. Keliai tiesiog išsiskyrė. Na, dar kartais pasišnekame su mane visą šį laikotarpį lydėjusia drauge. Nors sutinku buvusius draugus mokykloje, klasėje. Labai keistai į mane žiūri. Bet man gal tai net patinka.
Dabar gilinuosi į šią didelę problemą. Alkoholis, rūkymas tarp jaunimo yra labai populiarus ir populiarėja žaibišku greičiu.
Gyvenimo būdas dabar
Aš nenusprendžiau ir nepasirinkau tokio gyvenimo būdo. Jis pats pas mane atėjo ir mane pasirinko - ačiū jam, esu patenkintas ir dėkingas. Jis dar nėra visiškai toks, kokio norėčiau, ar galėtų būti ir tikrai bus ateityje. Be abejo, nevalgau giminaičių, gyvūnų, iš dalies nevartoju narkotikų. Sakau iš dalies todėl, kad laikau narkotikais ir cukrų, ir „Facebook“, ir apskritai priklausomybę valgyti tiek, kiek mums nereikia.
O jei konkrečiau, nevalgau mėsos, kiaušinių, nevartoju alkoholio. Tai ateina savaime. Praktikuoju jogą, plaukioju, bėgioju, minu dviratį. Tai kasdienybė. Priklausau NTAKK (Nacionalinė tabako alkohilio kontrolės koalicija), domiuosi atomine energetika, dalyvauju įvairiuose susitikimuose su dabar tapusiais mano gyvenimo dalimi „yoga reiveriais“. Mes fantastiškai leidžiame laiką, organizuojame šauniausiais Lietuvoje tautos pripažintus „YogaRave“ vakarėlius be narkotikų, alkoholio, ir kitokio „brudo“.
Jei nedirbu (neseniai įsidarbinau vegetariniame „Shiva chill“ bare), einu į baseiną, būgnų pamokas, jogą, renku parašus dėl atominės elektrinės Lietuvoje referendumo, pradėjau labai domėtis Aivaro Lileikos pateikiama istorija, mūsų protėvių išmintimi, palikimu, ką jie mums palikę po nosimis, o mes to nematom, arba, tiesiog, gerai leidžiu laiką man suprantamu būdu.
Nutirpus sniegui į darbą važinėju dviračiu! Ne tik į darbą, visur! Dabar jau ir knygą pasiimu į rankas. Ir šiaip, galiu tiesiog sėdėti ir stebėti ateinantį pavasarį. Dalyvauju mitinguose, su NTAKK organizuojame piketus prieš alkoholio reklamą, ir darysiu dar viską, kas mano jėgose, kad prablaivinčiau Lietuvą!
Artimųjų reakcija į pokyčius
Mano mama jau daug metų domisi ir gyvena sveikai. Ji išvis dabar mažai ką ir bevalgo. O sesė mano, kaip ir visas „normalus“ jaunimas, myli gyvūnus, valgo juos ir žino vienintelį būdą atsipalaiduoti - alkoholis. Tėvas - taip pat.
Visiems buvo labai keista, bet dabar šeima jau pripratus, kad aš toks. Mama džiaugiasi. Sesė pyksta, kai aš, kiekvienąkart jai grįžus išgėrusiai, spaudžiu, kodėl ji geria. Ją tai labai nervina, o man tai patinka. Mama, žinoma, džiaugiasi labai. Juk tiek problemų buvo per mane. Negrįžimai naktimis nieko nesakius, skambučiai, policijos, skundai tėvų, kaimynų. Labiausiai gaila Mamos, kuri turėjo tiek iškentėt. Na, bet tikriausiai tai - karma (guodžiu save).
Bet apskritai, kritikos buvo labai daug. Kritikos, įvairiausių komentarų, pasipiktinimų, nesupratusiųjų. Ką šiandien valgei? Kopūstą? Na, čia tokius klausimus užduoda „profkėje“. Ten žmonės net nėra girdėję apie tokius dalykus kaip sveikas gyvenimas ir kaip yra gyvenama sveikai.
Manau, mano ir daugelyje kitų profesinių mokyklų nėra nei vieno abstinento-vegetaro (be manęs). O tie, kas mano, kad sveikas gyvenimo būdas yra tik neteisingai mąstančiųjų pramanai, galėčiau pasakyti: „Gyvenkit, gyvenkit, kaip norit“. Bet blaivybės metus (negerti metus) patarčiau pabandyti visiems. Pamatytumėt, kaip viskas keičiasi. Kiek draugų turit... Labai įdomu!
Šventės ir laisvalaikis
Dabar mano aplinkiniai yra visi švenčiantys kaip ir aš. Galiu pasakyti, kad mes švenčiame tikrai linksmiau už visas mano švęstas šventes iki tol. Švenčiame nuoširdžiai ir labai linksmai. To nepapasakosi, bet manau, daug kas supranta apie ką aš. Bet, žinoma, iki šių nuostabių žmonių teko švęsti ir su nemokančiais atsipalaiduoti: pila pila, traukia, uosto ir po gerų 2 valandų jau linksmi ir atsipalaidavę. Tai laikina. Ta būsena būna kokias 4 valandas, o po to pasireiškia kiti simptomai. Na, kai prisimeni, tai visiškas debilizmas, atsiprašau už šį žodį.
Šventes švenčiu. Šventė man yra kiekviena diena ir viskas priklauso nuo nusiteikimo.
Pagerėjo sveikata
Gydytojų nemėgau niekada. Nemėgstu ir dabar, pas juos nesilankau. Kažkokie jie nepatikimi man. Verslininkai. Aš geriau išgeriu mamos padarytos žolelių arbatos su šventa liepos šakele.
Pirma, ką pastebėjau, tai dingo spuogai. Pagerėjo atmintis, sveiką protą atgavau.Kažkaip šviesiau galima žvelgti į gyvenimą.
Kai buvau aname fronte, atrodė, sveikai gyvenančių nėra. Kai dabar esu sveikame fronte, atrodo tai labai populiaru ir visi tuo domisi. Nes visi draugai ir pažįstami tuo domisi. Na, bet realybė nuleidžia ant žemės atėjus į mano mokymosi įstaigą. Suprantu, kad to tikrai maža ir reikia tai skleisti plačiau.
