Pokalbis su panevėžiete Arūnė Kareckiene (23) taip pat prasidėjo gana simboliškai. Tą dieną ji buvo ką tik grįžusi į savo gimtuosius namus Panevėžyje iš Švedijos. Šioje Skandinavijos šalyje jauna moteris su savo vyru bandė ieškoti geresnio gyvenimo. Vis dėlto Arūnė pripažįsta, kad pusę metų praleistų Švedijoje – nebuvo lengviausi poros gyvenime.
„Švedijoje dirbo vienas vyras, o ten viską susitvarkyti užima iš tiesų labai daug laiko. Ten ir medicinos paslaugos nėra tokios geros kaip Lietuvoje, o vyro algos sunkiai užtekdavo pragyvenimui: nuoma daug brangesnė, o už elektrą tekdavo sumokėti tiek pat, kiek ir už buto nuomą, o kur dar brangesnis maistas ir visą kitą“, – pasakoja A. Kareckienė.
Į Švediją jauna panevėžiečių pora išvyko ieškoti geresnio gyvenimo drauge su savo dviem vaikais – 1 m. 4 mėn. sūneliu ir ketverių dukrele Evita. Būtent dėl pastarosios šeimai yra labai aktuali gydymo paslaugų kokybė.
Keturmetė Evita ilgą laiką buvo itin rami ir gyveno savitame pasaulyje, kol vieną dieną mergytės tėvai pradėjo įtarti, kad perdėtas jos ramumas nėra tik paprastas charakterio bruožas.
Gimusi neverkė
Arūnė savo pirmosios dukrelės susilaukė ganėtinai jauna, būdama devyniolikmetė. Pirmasis merginos nėštumas iš pradžių buvo sklandus ir nieko blogo nežadantis, bet štai nuo trečio mėnesio vis pakildavo jos spaudimas, o dėl to net 4 kartus teko gultis į ligoninę. „Kraujospūdis tai pakildavo, tai nusileisdavo. Tokiais atvejais paguldydavo mane į ligoninę, o tada ir vėl paleisdavo, kai viskas susinormalizuodavo. Paskutinį kartą begulint ligoninėje, į šį pasaulį pasibeldė ir Evita“, – prisimena pašnekovė.
Nors Arūnės gimdymas buvo sklandus, ji iki šiol negali pamiršti, jog tik gimusi jos mergytė visai neverkė. Tačiau medikams tai per daug stipriai neužkliuvo ir tuomet atrodžiusi visiškai sveika naujagimė buvo išleista į namus su savo mama.
Taip pamažu Arūnė apsiprato su visiškai naujomis mamos pareigomis, ramiai augino dukrelę, kuri atrodė, visiškai nesiskiria nuo savo bendraamžių, ji reguliariai valgydavo ir miegodavo.
Įtarimų sukėlė mergytės ramumas
Tačiau tėvams mergytės elgesys kelti nerimą pradėjo, kai jai sukako treji mėnesiai. Tėvai pastebėjo, kad Evita nereaguoja nei į jų bandymus ją kalbinti, nei į rodomus žaislus, o ir jokio akių kontakto nebuvo.
„Ji niekada neimdavo žaislų, supratome, kad reikia važiuoti pas gydytojus, prasidėjo gausybė tyrimų. Atlikus galvytės echoskopiją, medikai nustatė, kad Evitos smegenyse yra per daug vandenų, nustatyta pirmo laipsnio hidrocefalija“, – pasakoja Evitos mama.
Nustačius lengvą hidrocefalijos formą, Evitai buvo paskirti vaistai. Tačiau vandenų taip greitai sumažėjo, kad vaistų jau nebereikėjo. Nors Evitos smegenyse iki šiol yra šiek tiek daugiau vandenų, kaip sako pati Arūnė, jų yra pakankamai mažai, jog nereiktų gerti jokių vaistų.
Medikai tikslios priežasties neranda
Vis dėlto, drąsiai teigti, kad Evita yra kitokia būtent dėl hidrocefalijos – medikai negali.
„Viskas, ką nustatė medikai, tik per didelį vandenų kiekį. Buvo atlikta begalės tyrimų, vien į Vilnių važinėjome visus metus kiekvieną mėnesį, atlikome visus genetinius tyrimus – niekas neparodė kažko blogo, tokia Evita ir liko.
Medikai neįvardija tikslios priežastys, kodėl tokia yra Evita, mes to nežinome ir patys. Belieka spėlioti, gal nėštumo metu kas buvo, gal dėl to, kad ji neverkė ir pritrūko oro... Patys to nežinome“, – jautriai žodžius renka Evitos mama.
Kai Evita buvo mažesnė, ji lankė raidos centrą Panevėžyje, taip pat nuolatos iki šiol mankštinasi ir privačių mankštų metu.
Liepė tvarkytis neįgalumo dokumentus
Mergytė drauge su mama išnaudoja visas įmanomas galimybes apsilankyti reabilitacijos centruose visoje Lietuvoje, jos jau lankėsi Druskininkuose bei Palangoje. Neseniai Evita pradėjo lankyti ir specialų darželį.
Dabar Evita – itin aktyvi mergaitė. Nors keturmetė vis dar vaikščioti pati nemoka, jos tėvai yra įsitikinę, kad dedant daug pastangų, galima pasiekti ir nemenkų stebuklų. Tiesa, Evita taip pat būtų galima pavadinti ir savotiška „nuotaikų“ mergyte, nes jeigu ji supyksta – ji tai iš karto parodo savo tėvams:
„Ji pyksta tikrai dažnai. Pavyzdžiui, būna, kad pakuteni ją, ar vieną minutę ji labai juokiasi, o staiga gali iš niekur nieko supykti ir pradėti verkti. Nors, palyginti, ji iš tiesų yra be galo aktyvi, nuolatos stumdosi su vaikštyne po namus. Sakau stumdosi, nes ji ne taip kaip normalūs vaikai dėlioja savo kojytes, su abiem pasispiria, nors kartais žingsniukus gražius ir padaro“.
Arūnė prasitaria, kad iš pradžių, pradėjus atlikinėti įvairiausius tyrimus ir sužinojus, kad reikės tvarkyti dukrelės neįgalumo dokumentus – ji tai priėmė labai jautriai ir sunkiai.
„Buvo tikrai labai sunku, ašaros ir baimė. Vyras tai priėmė kur kas ramiau, sakydavo, kad jeigu reikia, tai ir važiuokime tirtis, viską priimsime ramiai, o aš jautresnė, labai stipriai į tai reaguodavau. Iš pradžių maniau, kad vėluoja tik dukrelės raida, nežinojau, kad viskas taip užsitęs“.
Didžiausias smūgis, anot Arūnės, buvo išgirsti gydytojos žodžiai, kai ši pasakė, kad reikės tvarkyti Evitos neįgalumo dokumentus: „Tuomet galvojau, kokie dar neįgalumo dokumentai? Juk mano vaikas yra sveikas, tik raida galbūt vėluoja“, – priduria ji. Mergytei yra nustatytas cerebrinis paralyžius.
Svajoja apie kelionę į Slovakiją
Nors medikai iki šiol negali pasakyti tikslios Evitos diagnozės, šiandien dienai jos tėvai deda visas įmanomas pastangas, siekiant mergytei užtikrinti sveikesnį rytojų.
Neseniai prie „Vilties spindulėlio grupės“ prisijungusi šeima turi didelę svajonę, kuriai pasiekti reikia aplinkinių pagalbos.
Prisijungusios prie sergančių vaikų grupės „Vilties spindulėlis“, šeimos čia atranda ne tik palaikimą ir susipažįsta su panašaus likimo žmonėmis, bet taip pat sužino ir daug efektyvių gydymo būdų.
Dabar šeima trokšta apsilankyti garsiame ADELI reabilitacijos centre, Slovakijoje. Iš čia vaikai išvažiuoja sustiprėję, o neretai būtent šiame centre nutinka ir stebuklų, kai vaikai iš jo išeina patys savo kojomis.
Deja, tokios vienos reabilitacijos kaina, skaičiuojant kelionės ir pragyvenimo išlaidas, siekia apie 4-5 tūkst. eurų. Tokia suma šiai dienai nėra prieinama jaunai šeimai, todėl ji ryžosi pagalbos prašyti iš aplinkinių žmonių.
Prisidėti prie Evitos svajonės išsipildymo apsilankyti ADELI centre, galite šiuo būdu: Gavėjas: Arūnė Kareckienė ; Bankos sąsk: LT617300010127708091; Mokėjimo paskirtis: parama Evitai; Paypal: [email protected]
