„Pradinis mūsų tikslas buvo medaliai ir mes jį įvykdėme. Žinoma, po to buvo mintis, kad galbūt pavyks laimėti prieš lenkus. Apetitas kyla bevalgant“, - kalbėjo komandos veteranas Š. Kuliešius.
– Kuo kroatai nusipelnė pergalės? – žurnalistai paklausė Š. Kuliešiaus.
– Mes žinojome, kad jie gerai išnaudoja dauguma, taigi jie įmušė mums du įvarčius, net gi sakyčiau, kad antras įvartis buvo laimės dalykas. Sakyčiau, kad galbūt mūsų lyderiai buvo šiek tiek pavargę, mes stengėmės, bet to neužteko. Visi darė tai, ką galėjo.
– Esate sužaidęs aštuoniolika čempionatų.
– Mažai abejonių, kad šis bus paskutinis, bet taip maniau ir prieš šešis metus. Matau, kad mes turime gerų jaunų puolėjų, kurie žaidžia Suomijoje ir kitose gerose šalyse. Manau, kad laukia gera ateitis.
– Kuo šis čempionatas jums labiausiai įsimins?
– Manau, kad mes ne tiek daug progų turime žaisti prieš savo žiūrovus. Buvo toks jausmas, kad net visi patyrę žaidėjai jaudindavosi prieš varžybas. Mums žaisti prieš pilną areną nėra kasdienybė. Kai Lietuvoje vyksta čempionatai, ledo ritulys pasidaro visiems labai įdomus, bet norėtųsi, kad jis būtų ir toliau įdomus, o ne kad visi lauktų kito čempionato.
– Kaip manote, ar dar teks sužaisti su D. Zubrumi?
– Manau, kad nebent pokerį (juokiasi.)
– Ar namų sienos nesukėlė pašalinio jaudulio?
– Įtampa buvo didžiulė. Visą savaitę po rungtynių neišėjo užmigti: kas geria tabletes, kad kenčia iki penkių ryto, kai jau pasiduoda kūnas, bet šį čempionatą prisiminsim visą gyvenimą.
– Dabar ledo ritulys išgyvena savotišką euforiją, kaip manote ar pavyks išlaikyti susidomėjimą ir gerus rezultatus?
– Reikia Lietuvoje geros, normalios komandos, pilnai profesionalios. Yra lygų, kuriuose lietuviai gali žaisti galbūt pradžioje, pagal biudžetą, Baltarusijos lyga. Matote, kad jeigu yra gerų rungtynių, gali būti ir pilnos tribūnos.