Iš tiesų ko verkė jaunutė mergina iš Šiaulių ant Milano pakylos? Italų spaudoje jau kitą dieną atsirado hipotezių – gal manekenė verkė, nes podiumu ėjo išnarinta koja, o gal spaudė per ankšti batai? Bet tai buvo netiesa.
Šiandien prisiminusi tą įvykį viena garsiausių Lietuvos manekenių 17- metė šiaulietė A. Abeliūnaitė ramiai sako, kad ne batai ir ne kitos rimtos priežastys privertė ją ašaroti. Ji jau nebesistebi ir tuo, kad ašaros tąkart sukėlė tokį didelį interneto skaitytojų susidomėjimą ir kilstelėjo ją šalia kitų garsių Lietuvos modelių Editos Vilkevičiūtės, Giedrės Dukauskaitės, Eglės Tvirbutaitės bei kitų.
Augustė sako, kad iki to lemtingo pasirodymo ji jau buvo garsi mados pasaulyje. Jau ne kartą buvo žingsniavusi „Prada“, „Dolce & Gabbana“, „Burberry“ ir kitų garsių modeliuotojų pakylomis.
Tai ko gi vis dėlto verkė manekenė? Tiesiog „Jil Sander“ kolekcijos demonstravimo salėje į akis taip smarkiai tvieskė prožektoriai, kad akinama šviesa sudirgino regėjimą. Normali reakcija buvo kelios skruostais nuriedėjusios ir kažkodėl tiek daug kalbų sukėlusios ašaros.
Šiandien į klausimus internetu manekenėms mergina reaguoja visiškai ramiai. Garsiausiose pasaulio mados sostinėse įgijusi patirties Augustė žino, kad mados kasdienybė pilna skandalų. Bet juk čia ir slypi gyvenimo žavesys.
Auguste, kai pamačiau tave pirmąkart Milane ant „John Richmond“ podiumo, atrodei šaltakraujiška „dark lady“. „Antonio Marras“ kolekcijos pristatyme buvai jau visai kitokia – trapi, romantiška, paslaptinga. Fotosesijose garsius dizainerius Domenico Dolce ir Stefano Gabbaną pakerėjo gilus, tiesiog fatališkas tavo žvilgsnis. Buvai visai jauna, paauglė mokinukė, kai išvykai svetur dirbti modeliu. Ar nebuvo baisu?
Iš Lietuvos pirmąkart išvykau į Tokijų. Tada tikrai dar buvau beveik vaikas, vos keturiolikos. Tokijuje įgijau daug patirties. Mama mane lydėjo pirmąkart į Milano mados savaitę. Džiaugiuosi, kad mamai patinka mada, ji stebėjo visus mano pasirodymus. Jai nebuvo sunku su manimi keliauti – dėl smalsumo, didelės aistros madai. Ir aš mėgstu keliones. Tai, kad išvykau iš Lietuvos su mama, nereiškia, kad man trūksta savarankiškumo. Tiesiog abi nusprendėme, kad mama rūpinsis manimi.
Šiuo metu esi vienas garsiausių Lietuvos modelių, nors tau dar tik septyniolika. Jau esi demonstravusi tokiems garsiems mados namams kaip „Antonio Marras“, „Prada“, „John Richmond“, „Dolce & Gabbana“, „Burberry“, „Alberta Ferretti“, „Alexander Wang“ ir daugybei kitų. Tu – garsių pasaulio agentūrų „Women Menagement“ Milane, Niujorke ir Paryžiuje, Londono „Select“, Madrido „Traffic“ ir Rygos „Vacatio“ modelis. Su kuriais dizaineriais buvo įdomiausia dirbti ir kodėl?
Labai patinka dirbti žurnalui „Vogue“. Štai neseniai nusifotografavau žurnalui „Vogue Spanish“. Su šia komanda lengva pasiekti tobulumą. Fotosesijoms skiriami dideli biudžetai, todėl į numatytą vietą atvyksta profesionalų iš viso pasaulio. Darbą lydi aukštos kokybės pietūs, vakarienės. Juk dirbdami žurnalui „Vogue“ visi svečiai turi jaustis jaukiai.
Ar tokia jauna išvykusi toli nuo namų nepatyrei ilgesio? O kuriame mieste, kokioje pasaulio mados sostinėje – Niujorke, Londone, Milane ar Paryžiuje, o gal Tokijuje ar Madride – geriausiai jautiesi?
Labiausiai patinka dirbti Niujorke. Ten gerai organizuojamas darbas per mados savaites. Tai labai svarbu. Niujorke mažiau negu kitose mados sostinėse įtampos, skubėjimo, visada užtenka laiko gerai pasirengti atrankoms. Kai išvykau iš namų, iš tikrųjų jausdavausi truputį vieniša. Bet visada turiu nešiojamąjį kompiuterį, todėl lengvai susisiekiu su draugu ir šeima. Bet manau, kad vienatvė padeda susirasti naujų draugų. Įdomu atrasti daug įvairių skirtingomis kalbomis šnekančių draugių, gurkšnoti su jomis kavą.
Šalia podiumų teko matyti įvairaus būdo merginų. Šnekama, kad manekenės susiduria su gausybe visokių sunkumų, anoreksijos ir bulimijos problemomis. Esi tvirto būdo, moki atsisakyti pagundų?
Svarbiausias manekenės bruožas yra punktualumas. Žinoma, tai turi būti tvirta asmenybė, mokanti kovoti už save. Manekenės gyvenime daug lemia mokėjimas bendrauti, tai turi įtaką jos darbo kokybei, gyvenimo būdui, net ateičiai. Geru modeliu niekada netaps nemokanti savęs išreikšti, nekūrybinga mergina. Jei turite galvoje šokoladą, aš moku atsisakyti šios pagundos. Bet labai mėgstu lietuviškus bulvių patiekalus – bulvinius blynus, plokštainį, cepelinus...
Kas paskatino tave siekti modelio karjeros? Esi iš tų, kuris nusistato tikslą ir atkakliai jo siekia? Juk mokaisi eilinėje mokykloje, kaip ir kitos bendraklasės. O gal koks nors įvykis lėmė tavo norą atsidurti ant pakylos? Ar nori tapti garsi?
Man ir artimiesiems jau užtenka to, ką pasiekiau. O modeliu tapau visai atsitiktinai. Prieš kelerius metus Latvijoje mane pastebėjo agentas ir paprašė su tėvais apsilankyti agentūroje. Tada nesupratau, kodėl mane išskyrė, juk buvau niekuo iš kitų neišsiskirianti mergina, net drovėjausi kalbėti angliškai. Bet agentas sakė, kad išvykusi į Tokijų pamatysiu daug visai jaunų – trylikamečių, keturiolikmečių – merginų. Ten, Tokijuje, pasak agento, ir bus tikroji mano mados mokykla, išmoksiu bendrauti su klientais, suprasiu, kaip reikia dirbti. Iš tikrųjų taip ir buvo. Tokijuje viskas man atrodė kaip svajonė – ekstravagantiškos modelių šukuosenos, įmantrūs drabužiai. Kiekvienoje fotosesijoje – vis nauji žmonės.
Labiausiai norėjau ištrūkti iš namų, iš Lietuvos, nes modelio darbas – ir galimybė pažinti pasaulį, pakeliauti.
Ar sunkus modelio darbas? Kokia tavo darbo diena per fotosesijas, mados savaites?
Fotosesijose ilgai užtrunka sukurti įvaizdį. Kartais apie tris valandas ir ilgiau daroma šukuosena, makiažas. Vėliau dirbu su fotografu. O jeigu dizaineris tave išsirinko kolekcijos pristatymui mados savaitėje, dar kartą dalyvauji jau atrinktų modelių atrankoje. Paskui dizaineriai matuoja kolekcijos drabužius, žiūri, kuriai manekenei koks drabužis labiau tinka. Reikia daug kantrybės.
Kokia didžiausia tavo silpnybė?
Negaliu atsispirti kvepalų pagundai. Turiu daug mėgstamų kvepalų, juos pastatau į lentyną, užmirštu, po kiek laiko vėl iš naujo atrandu. Kiekvieni kvepalai man primena kokį nors įvykį.
Kai būni smarkiai pavargusi po mados savaičių, kaip atgauni gerą formą? Sportuoji, plaukioji, bėgioji? O gal lankai grožio centrą? Mėgsti masažus? Ar vaikštai pas kirpėjus?
Mėgstu sportuoti, ypač plaukioti. Dabar daug mokausi, todėl sportuoju mokykloje per fizinio lavinimo pamokas. Dar labai mėgstu važinėti dviračiu.
Kiek metų galvoji būti manekene? Juk modelio darbas trumpalaikis. O gal norėtum baigusi mokyklą kuo greičiau sukurti šeimą, turėti vaikų? Kur norėtum gyventi?
Kol kas apie tai rimtai negalvojau. Norėčiau studijuoti universitete, bet tik tuo atveju, jei žinosiu, koks konkretus darbas manęs laukia. Šiaip vien dėl to, kad gaučiau aukštosios mokyklos diplomą, nesirengiu studijuoti.
Esi jau daug patirties įgijusi manekenė. Nesunku įsivaizduoti, kokia didelė tarp manekenių konkurencija, tarkime, mados namuose „Prada“, „Dolce & Gabbana“, juk jie atsirenka jau garsius modelius. Ką reikia daryti, kad nereaguotum į piktas konkurenčių replikas ant podiumo? Nutylėti? O gal atsakyti tuo pačiu?
Aš su visomis merginomis gerai sutariu, esu draugiška. Manau, bet kuriuo atveju reikia šypsotis. Ir niekada neprarasti pasitikėjimo savimi.
O jeigu jaunutei manekenei ant pakylos ištrykšta ašaros, ką šiandien tu – garsi manekenė Augustė Abeliūnaitė – jai patartum?
Pasakyčiau, kad niekada nėra to blogo, kas neišeitų į gera.
