„Birželį pradėjau dirbti salone, tai iš pradžių apie mane žinojo mano amžiaus merginos ir pažįstamos, bet netrukus pradėjo kreiptis ir klientės ne tik iš artimos aplinkos. Po truputį užsakymų vis daugėjo, net nesitikėjau, kad tiek moterų manimi pasitikės.
Galbūt kai kurioms tiesiog yra įdomu ir nauja apsilankyti pas vaikiną, bet aš džiaugiuosi, kad įnešu kažką nematyto Raseiniuose. Apskritai ir Lietuvoje grožio rinka nėra išpildyta vyrų, tarkime kaip Amerikoje ar Rusijoje, todėl norisi, kad tai įsibėgėtų“, – pokalbį pradeda Justas.
Jis yra pirmasis vaikinas savo gimtajame mieste, pradėjęs daryti makiažus grožio salone. Nors Justas sako, kad akis į akį nesusidūrė su neigiamomis žmonių reakcijomis ar kokiomis nors replikomis, jis neabejoja, kad yra tokių, kuriems jo veikla atrodo nesuprantama.
„Manau, kad kai kuriems tai yra keista, galbūt nenormalu – tikiu, kad yra taip galvojančių, bet aš juos pateisinu ir suprantu. Man pačiam prieš penkis metus galbūt tai būtų buvę labai neįprasta. (juokiasi)
Žmonėms reikia tiesiog duoti laiko priprasti, nes tai dar nėra matyta. Juk dažnai taip būna, kad žmonės bijo ir sunkiai priima tai, ko dar nėra matę. Bet aš esu save apsupęs tokia aplinka, kurie mane palaiko, o tai ir yra svarbiausia“, – užtikrintai sako vaikinas.
Darbe jaučiasi kaip namuose
Jis pasakoja, kad domėjimasis grožio sritimi jį lydėjo nuo vaikystės:
„Aš visą laiką buvau apsuptas moterų – mama, tetos, pusseserės – aplink buvo vien moterys. Nuo vaikystės buvau įpratęs matyti tą vaizdą, kaip jos ruošiasi, puošiasi, kažkur apsipirkinėja. Manau, kad viskas nuo to ir prasidėjo.“
Justas, būdamas 9–10 metų, pradėjo po truputį puošti mamą, vėliau – ir savo artimas drauges. Jis sako, kad makiažo paslapčių pirmiausia išmoko žiūrėdamas įvairius vaizdo įrašus internete, o vėliau įgūdžius tobulino kursuose.
„Man atrodo, kad jau turėjau suvokimą, tik reikėjo praktikos. O kai apie mano pomėgį sužinojo tėtis, jis mane tik palaikė ir nupirko bilietą į makiažo mokymus pas Oksaną Pikul-Jasaitienę. Taip viskas ir prasidėjo. Iš pradžių dar kurį laiką dažiau namuose, nes norėjau sukaupti patirties ir startuoti stipriai, o tada pradėjau dirbti salone“, – pasakoja Justas.
Jis neslepia, kad buvo svarstymų, ar dar ne per anksti pradėti dirbi grožio salone, tačiau vaikinas mano, kad tai bus itin geras pamatas jo ateičiai.
„Aš jau dabar galiu išmokti bendrauti su žmonėmis, pateikti save, užmegzti pažintis, suprasti, kaip veikia reklama ir panašiai. Manau, kad tai man labai padės ateityje, nes karjerą noriu tęsti didmiestyje, tai nenueisiu visiškai žalias į šitą rinką“, – neabejoja Justas.
Jis entuziastingai kalba apie tai, kad grožio salonas jam yra tarsi antri namai:
„Man patinka būti toje aplinkoje, kur žmonės puošiasi, jaučiasi gražūs, savimi pasitikintys. Visos grožio salone esančios moterys yra laimingos, todėl man smagu ten būti, aš jaučiuosi savimi.“
Nori, kad moteris būtų išskirtinė
Justas sutinka, kad vizažistų pasiūla yra didžiulė, todėl kiekvienam meistrui tenka pasistengti norint atkreipti klientų dėmesį į save, nebeužtenka būti tiesiog vaikinu grožio industrijoje. Keli pagrindiniai dalykai, kuriais stengiasi išsiskirti vaikinas – ryškių spalvų makiažai ir kokio nors unikalaus akcento pritaikymas kiekvienai moteriai.
„Mano varikliukas yra tokie makiažai, kuriuos atliekant gali ką nors kurti, įvesti spalvų, padaryti ką nors ryškesnio, uždėti kokių nors akcentų. Todėl matydamos mano darbus pas mane dažnai ateina moterys, kurios to nebijo.
Bet net ir darant ryškų makiažą, aš visada stengiuosi, kad jis neužgožtų moters asmenybės. Asmeniškai man yra labai negražu, kai apranga, plaukai ar makiažas užgožia pačią moterį, norisi, kad tie dalykai tik padėtų išryškinti asmenybę.
Taip pat, kai pas mane ateina moteris pasidažyti, aš visą laiką bandau pritaikyti kokią nors jai asmeniškai tinkančią detalę. Šventėje visos moterys bus gražios, tačiau norisi, kad ji būtų ne tik graži, bet ir turėtų kokį nors savitumą, kad visos nebūtų pagal vieną grožio standartą“, – sako Justas.
Svarbu per trumpą laiką pažinti moterį
Jis sako jau spėjęs suprasti, kad vizažisto darbe yra svarbu ne tik dažymas, bet ir kiti dalykai, pavyzdžiui, bendravimas. Justas atskleidžia, kad maždaug per dešimt minučių turi „nuskenuoti“ moterį, pastebėti, kas jai tiktų ir padėtų jaustis savimi.
„Labai svarbūs pirmi momentai, kai moteris įeina į saloną, kai su tavimi kalbasi, kol paruoši veidą makiažui. Per tas maždaug dešimt minučių turi atkreipti dėmesį į viską – jos eiseną, papuošalus, manikiūrą, šukuoseną, kalbą. Tokie dalykai parodo, kokia yra moteris, ir tu nustatai, kas jai patiktų, su kokiu įvaizdžiu ji jaustųsi gerai, kaip turėtų atrodyti“, – tikina jaunasis vizažistas.
Vaikinas atvirai sako, kad itin gerai jaučiasi tada, kai klientės paklauso jo patarimų, galbūt net ir leidžia jam šiek tiek paeksperimentuoti. Tačiau kartais jų pasitaiko ir gana kategoriškų, tad Justui tenka ieškoti kompromisų:
„Pavyzdžiui, yra moterų, pripratusių prie plonų ar labai ryškių antakių, vadinamų „siūliukų“. Kartais juos ir padarau, nes žinau, kad moters grįš namo, juos nusivalys ir vis tiek nusipieš savaip, tai aš bent jau padarysiu juos gražiau, – juokiasi vaikinas. – Jei matau, kad moteris nori manęs paklausyti, aš jai visada patarsiu kaip geriau, bet jei ji labai kategoriška – nieko nepakeisi. Tiesiog jauti tai iš žmogaus.“
Yra be galo dėkingas tėvams
Viso pokalbio metu Justas ne kartą pamini savo tėvus, kuriems yra ypač dėkingas už palaikymą ir suteiktą laisvę daryti tai, ko nori jo širdis.
„Aš labai džiaugiuosi, kad tėvai man leido daryti tai, kuo aš gyvenu. Žinau, kad yra ir daugiau vaikinų, kurie tuo užsiima, bet ne visiems pakanka drąsos, įvairūs aplinkos faktoriai juos užgožia. Tėvai mano amžiaus paaugliams turi didžiulę įtaką, todėl jei yra prieš tai nusistatę, gali visiškai sunaikinti potencialą.
Tai labai nefaina, nes taip mes Lietuvoje ir prarandame daug talentų. Aš tikrai esu be galo dėkingas tėvams, kad jie mane palaiko“, – nuoširdžiai kalba vaikinas.
Jis sako norintis savo ateitį sieti su kūryba ir grožio sritimi, tačiau mano, kad reikia turėti ir atsarginį planą.
„Man atrodo, kad visada reikia plano B. Makiažas yra prabangos prekė, tikrai ne pirmo būtinumo. Ateina sudėtingos situacijos, netikėti įvykiai pasaulyje, kad ir koronavirusas, ir makiažo niekam nebereikia.
Todėl norisi turėti saugų variantą. Žadu studijuoti tai, kas man pagelbės ir čia – galbūt marketingą, interjero ar mados dizainą. Tvirtai žinau, kad mano gyvenimas bus susijęs su kūryba“, – ateities planais dalijasi Justas.
