Kai IKEA nusprendė pardavinėti maistą, kompanija ėmėsi tos pačios strategijos kaip baldų pardavime: keli standartizuoti pavyzdžiai parduodami milžiniškais kiekiais arba 150 mln. parduotų mėsos kukulių.
IKEA tikisi, kad tiek jų šiemet parduos savo baldų parduotuvėse, rašoma „The Wall Street Journal“. Nors pagrindinis kompanijos verslas yra baldai, šiemet planuojama, kad daugiau nei 300 parduotuvių visame pasaulyje valgys maždaug 700 mln. žmonių.
Kuklus kompanijos įkūrėjas Igvaras Kampradas suprato, kad pirkėjai, praleidę kelias valandas rinkdamiesi baldus, gali išalkti, taigi įkūrė valgyklas parduotuvėje. Reikėjo tik plano, kuris atitiktų taupumo kriterijus.
Prieš tris dešimtmečius įvestas lašišos, keptos jautienos, rūkytos elnienos ir švediškų kukulių meniu taip ir liko iš esmės nepakitęs, nors parduotuvės pagal atitinkamus regionus gali jį nedaug keisti.
„Mes apsistojome ties 5 patiekalais, nes neišeitų šeštadieniais aptarnauti 5 tūkst. klientų, jei meniu sudarytų 25 pasirinkimai”, - tegia buvęs IKEA vadybininkas Sorenas Hullbergas, kuris ir pasiūlė maitininimo idėją.
Taip pat buvo nuspręsta mėsos kukulius gaminti ne pačioje parduotuvėje. Tuo metu IKEA pasirašė sutartį su švedų maisto tiekėju „Gunar Dafgard“.
Nors 63 metų S. Hullbergas pasitraukė į viešbučių sektorių, o 87-erių I. Kampradas išėjo į pensiją, maisto siūlymo filosofija išliko tokia pati – patiekalams suteikti tokį patį populiarumą kaip „Lack“ staliukas ar „Billy“ knygų lentyna.
Pasak „IKEA Food“ vadovo Michaelio La Couro pagrindinis tikslas yra mažesnės kaina ilguoju laikotarpiu. Kompanija jau tapo garsi savo logistikos schemomis, kurios ilgainiui leidžia taupyti ir mažinti galutinę produkto kainą.
1985 metais kompanija „Gunar Dafgard“ juokėsi iš IKEA, tačiau šiandien bene kiekvieno apsilankiusio parduotuvėje ritualas – pavalgyti firminių mėsos kukulių su bulvių koše ir spanguolių uogiene.
