Pirmas elektroninis dūmas atsirado kaip neva sveikesnė alternatyva tradicinėms cigaretėms, tada tai tapo labai madinga, elektroninės cigaretės užkariavo jaunimo ir nepilnamečių širdis, tiksliau, plaučius.
O dabar ne tik Amerikoje, bet ir Europoje medikai ir mokslininkai susiėmę už galvų: „garintojai“ serga, jiems persodinami plaučiai, fiksuojamos mirtys, aiškinamasi, kokios medžiagos kalčiausios.
„Aš šiaip 50 mg/ml garinu, bet šiuo metu turiu šimto. Jo. Turiu 100 mg/ml.“, – sako ne koks užsienietis, o prie vienos mokyklos Lietuvoje elektroninį dūmą vis traukiantis 15-metis.
Paauglys iš kišenės traukia ir rodo elektroninės cigaretės skystį, kuriame nikotino koncentracija įstatymais leistiną dozę viršija kelis kartus. Legaliai pardavinėjamuose skysčiuose jo būna iki 20 mg/ml.
Nuo 7 klasės rūkantis mokinys sako, kad stipriau per plaučius ir smegenis „kertančių“ skysčių paaugliai gauna nesunkiai iš vadinamųjų „dealerių“ – dažnai vyresnių, juos platinančių moksleivių:
„Bet iš kur tas nikotino kiekis didesnis gaunamas, nes leidžiama yra 20 mg Europoje, va šito tikrai nežinau.“
Už kelių dešimčių metrų per pertrauką chemiją į orą ir savus plaučius garina kiti moksleiviai.
„Turim programą, kur 15-mečiai pažymi visi, kad jie savo rajone perka iš savo tiekėjo labai už nedidelę kainą skysčius, kuriuos vartoja. Renkasi skysčius, kurie apsvaigina – duoda malonumo dozę. Ir po to renkasi tą pačią dozę – ji yra didelė“, – sako Pagalbos metantiems rūkyti specialistė Viktorija Andrejevaitė.
Ir taip jaunuoliai tampa priklausomi. Vilniaus sveikatos biuro gydytoja sako, kad elektroninės cigaretės – prisiekusiems rūkoriams tampa ir būdu šiaip mesti rūkyti. Tik, deja, dažniausiai elektroninio dūmo imasi tie, kurie cigaretės į burną nebuvo nė įsidėję.
„Mokslas šiai dienai pateikia labai aiškius skaičius: tik 37 proc. elektroninių cigarečių vartotojų prieš tai buvo rūkę. Visi 63 proc. atėjo tiesiog iš jokio nikotino vartojimo. Atėjo tiesiai į elektronines cigaretes. Taip, kad kaip rūkymo alternatyva gal tai yra diskutuotina – nesakau, ar tai yra gerai ar blogai, dar mokslas neapsisprendęs. Tačiau sakyti, kad tai tik pakeičia klasikinį rūkymą – jau to nebegalime, nes dalis e. cigarečių vartotojų atėjo iš visiško nevartojimo“, – pasakoja RVUL toksikologas Robertas Badaras.
„Jeigu paauglys netiekia tokios pačios dozės, tai vystosi abstinencijos sindromas: jis yra dirglus, negali miegoti. Tą ir sako paaugliai – ryškiai mažėja apetitas, jie gali nutraukti sveikos mitybos įpročius, ir kitų dalykų…“, – teigia V. Andrejevaitė.
O labiau paieškoję moksleiviai sako gaunantys skysčių ir su kanapių produktais. THC, CBD ir jų priedai garsiai linksniuojami JAV ir Belgijoje, kaip galimi „garintojų“ mirčių ir susirgimų kaltininkai.
„Dėl CBD nežinau, dėl THC tai tikrai galima, esu pirkęs“, – sako 15 metų moksleivis.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas skėsčioja rankomis – neleistinas medžiagas tiesiogiai ir internete parduodančių asmenų sukontroliuoti beveik neįmanoma, o ir legali rinka iki galo nesureguliuota.
„Tie žmonės, iš principo, gali pardavinėti bet ką parsisiuntę iš užsienio. Ir yra galimybių, ta prasme, tikėtina, kad yra galimybių įsigyti tuos produktus, kurie iš principo yra draudžiami mūsų rinkoje“, – teigia NTAKD kontrolės sk. vedėjas Juozas Abramavičius.
Nesureguliuota rinka skundžiasi ir legalūs e-cigarečių prekiautojai.
„Tų medžiagų, nuo kurių mirė tie žmonės – Lietuvoje jų neįmanoma įsigyti, bent jau legalioje rinkoje. Na juodojoje rinkoje, tai mes negalime pasakyti, ką ten galima įsigyti, ko ne, nes tai vis dėlto juodoji rinka“, – kalbėjo „Ecodumas“ atstovas Valentas Štakonas.
Bet net jei nekalbėtume apie nelegalius skysčius ir medžiagas, mokslininkai ir chemikai garintojus įspėja: nuodų sveikatai pakanka ir legaliame glicerino ir propilenglikolio pagrindu gaminame skystyje.
„Kai kaitina visą tą masę – kuo aukštesnė temperatūra, tuo labiau skiriasi kai kurie negeri junginiai. Vienas iš tokių junginių yra formaldehidas. Jei ten mažo kaitrumo tas prietaisas, tai jo nedaug. Kuo kaitresnis, tuo didesnį intensyvumą duodą garų – tuo daugiau formaldehido. Pats tas glicerolis gali skilti į įvairius ten junginius. Irgi ne į sveikatą tie visi junginiai“, – pasakoja VU Organinės chemijos katedros profesorius Dr. Albinas Žilinskas.
„Pagrindinė priežastis ta, kad natūralus organizmo apsauginis mechanizmas dėl iškosėjimo ir nepriėmimo tų toksinių medžiagų į kvėpavimo takus – jis elektroninių cigarečių ir gaminių rūkymo atveju yra nuslopinamas ir tada organizmas tiesiog gauna didesnį tiek fizinį poveikį, kaip karščio, nudegimo kvėpavimo takuose, tiek ir cheminį poveikį, priklausomai nuo tų produktų, jų sudėties“, – sako Sveikatos Mokslų universiteto mokslininkas Prof. Kastytis Šmigelskas.
„Ir niekas negali pasakyti, kad pavyzdžiui po 10 metų elektroninių cigarečių vartojimo, nebus matomi jokie neigiami padariniai to. Po truputėlį matome tik dabar JAV ir Belgijoje. Ir ypač negalime to leisti, kai jaunų žmonių vartojimas auga“, – teigia NTAKD prevencijos sk. specialistė Emilija Gaidytė.
Nors apie tikrąjį „garinimo“ poveikį ateities kartoms dar, panašu, tik sužinosime, PSO jau skelbia, kad elektroninės cigaretės yra „nepaneigiamai žalingos“, ir jų net nebekomentuoja, kaip priemonės norint mesti rūkyti.
Lietuvoje jau planuojama griežtinti tokių gaminių prekybą internete. Žadama galbūt nuo kitų metų vidurio uždrausti ir nepilnamečius esą viliojančius e-skysčių skonius.
