Nerijus Rimdžius pasakoja, kad pamatęs, kiek sveria, jis pirmiausiai nusprendė pradėti eiti į sporto salę, tačiau vos antrą savaitę joje patyrė traumą keldamas svarmenis.
Nugaros trauma buvo ganėtinai rimta, dvi savaites vyras negalėjo nei paeiti, nei sėdėti. Nuvykęs pas gydytojus sužinojo, kad nugaroje yra net kelios išvaržos, tad šie nedelsiant paskyrė reabilitaciją.
„Būtent būdamas reabilitacijoje ir sužinojau apie „Ironman“ varžybas, kurios susideda iš 3,8 km plaukimo, 180 km mynimo dviračiu ir 42 km bėgimo. Įveikti šią distanciją yra skiriama 17 valandų.
Tačiau iki šiol niekada nebuvau nubėgęs nei 5 km, nei turėjau tinkamą dviratį, nei gebėjau puikiai plauki. Visgi, tai manęs nesustabdė“, – dalinasi vyras.
Pusė kelio
Nusprendęs, kad vieną dieną ir jis įveiks šias varžybas, Nerijus pradėjo joms ruoštis paprasčiausiai pradėjęs daugiau vaikščioti lauke. Kol kas pradėti bėgioti jis nedrįso, mat tai nebuvo lengva. Vietoje to, jis sporto salėje ėmė minti dviratį.
„Per savaitę 2-3 kartus po 30 minučių pamindavau dviratį. Nugarai tvirtėjant, vaikščiojant ir sportuojant salėje, supratau, kad jeigu noriu įveikti šias varžybas, reikės išmokti plaukti ir pradėti bėgioti.
Internete susiradau plaukimo pamokas, pradėjau vaikščioti į baseiną ir mokytis savarankiškai. Pirmus kartus nepavyko net perplaukti 25 m baseino, tačiau po truputį tobulėjant išėjo perplaukti pirmus kelis šimtus metrų.
Nusprendęs, kad bėgiosiu, netrukus išbėgau ir pirmuosius 4 km savo gyvenime. Nebuvo lengva, tačiau pavyko. Kaip tik tada pamačiau, kad Vilniaus Vingio parke organizuojamos nemokamos bėgimo treniruotės. Spalio mėnesį į jas nuvykęs treneriui pasakiau, kad kitais metais bėgsiu maratoną, o šalia buvę treniruočių dalyviai manė, kad juokauju“, – nusišypso.
Visgi, pradėjus plaukti ir bėgioti jis suprato, kad norint įveikti „Ironman“ varžybas, reikia ir tinkamai išmokti važiuoti dviračiu. Tačiau tuo metu Nerijus turėjo seną dviratį, kuris tokioms varžyboms toli gražu nebuvo tinkamas.
Taigi, jis nusprendė, kad pradėjus keisti gyvenimą, reikia atsisakyti senų įpročių, kurie šį priversdavo laiką leisti namuose. Taip jis sau išsikėlė tikslą, kad parduos žaidimų kompiuterį, o už jį gautus pinigus paskirs naujam dviračiui.
„Tai padaręs pradėjau važinėti dviračiu dažniau. Visgi, treniruotės ir pasiruošimas buvo netikslingos, kartais išbėgdavau vos kelis kilometrus, kartais išvažiuodavau dviračiu ir kartais paplaukdavau baseine.
Nusprendžiau, kad po žiemos reikia susiimti ir pradėti normaliai ruoštis. Susiradau trenerį, išsikėliau sau tikslą, kad kad 2022 metų rugpjūčio mėnesį įveiksiu pusę „Ironman“ varžybų distancijos, kurią sudaro 1,9 km plaukimo, 90 km dviračiu ir 21 km bėgimo“, – dalinasi vilnietis.
Darbas su treneriu davė vaisių. Nerijus kartu su juo sportuodavo po 5-6 kartus per savaitę ir galiausiai, po 4 mėnesių pasiruošimo, jam pavyko pasiekti savo tikslą bei įveikti pusę varžybų, kurios vyko Taline, distancijos:
„Trasą įveikiau per kiek daugiau nei 6 valandas ir 30 minučių. Tačiau supratau, kad tikriausiai pilnos distancijos „Ironman“ varžybose neįveiksiu, nes paprasčiausiai man tai bus per sunku.“
Vis dėlto, įveikęs maratoną ir nusprendęs, kad vis tik nebedalyvaus varžybose, Nerijus ėmė ieškoti, ką dar gali nuveikti. Taigi, prieš žiemą jis pasiūlė draugui kartu nubėgti 100 km plentu.
„Kartu su treneriu 6 mėnesius bėgiojau po 6 kartus per savaitę. Vidutiniškai per savaitę nubėgdavau po 80 km. Tačiau birželio mėnesį sužinojau, kad bėgimo plentu varžybos neįvyks.
Nežinojęs, kur dalyvauti, prisiminiau „Ironman“ varžybas. Tačiau po praėjusių metų dviračiu buvau mynęs vos 3 kartus ir vieną kartą plaukęs baseine.
Iki varžybų starto likus 8 savaitėms pradėjau ruoštis tikslingiau. Treniruodavausi po 8-10 kartus per savaitę, o savaitgalinės treniruotės trukdavo ir po 8 valandas, per kurias nuvažiuodavau dviračiu 160 km ir nubėgdavau 25 kilometrus“, – dalinasi N. Rimdžius.
Įveikė pilną distanciją
Savo pasiruošimu pilnos distancijos „Ironman“ varžyboms Nerijus visas 8 savaites dalinosi socialiniuose tinkluose, kad visiems parodytų – norint viskas yra įmanoma. Vyras sako, kad jo tikslas buvo parodyti, kad ne viskas būna rožėmis klota, tenka susidurti su pačiais įvairiausiais sunkumais ir iššūkiais.
Varžybose Nerijus susidūrė su sunkumais nuo pat pradžių. Dieną prieš jas labai lijo, o ir jų metu buvo vėjuota, ežere – didelės bangos.
„Pats ežero vanduo buvo tamsus ir šaltas, siekė vos 18 laipsnių. Tik pradėjus plaukti pastebėjau, kad galiu nespėti į duotą įveikimo laiką (plaukimą reikia įveikti per greičiau nei 2 valandas ir 20 minučių). Plaukiant kelis kartus prigėriau vandens, tačiau man pasisekė nuplaukti per kiek greičiau nei 2 valandas“, – džiaugiasi.
Ir pradėjus važiuoti dviračiu Nerijui ne itin sekėsi, kadangi jis susidūrė su stipriu vėju. Vėjas buvo toks stiprus, kad keliose vietose vos nenupūtė vyro nuo kelio. Šiose varžybose jam reikėjo įveikti tris ratus po 60 kilometrų.
„Antrame rate pradėjo stoti skrandis ir pasidarė labai liūdna. Tačiau maisto papildymo stotelėje suvalgius maisto ir atsigėrus vandens pavyko tęsti varžybas. Iš viso dviračių rungtyje užtrukau kiek ilgiau nei 7 valandas. Tada buvo likę tik nubėgti maratoną.
Jį buvau suplanavęs įveikti 06:30 min / km greičiu. Reikėjo įveikti 4 ratus po 10 km. Pirmasis ratas ėjosi kaip planuota. Tačiau ties 14 km visiškai sustojo skrandis ir pradėjo krėsti šaltis. Buvo sunku ne tik bėgti, bet ir vietomis eiti.
Supratau, kad tik einant vienuoliktai varžybų valandai prasidėjo tikrasis „Ironman“. Trasoje teko kovoti su viduriavimu, skrandžio sustojimu ir galvos svaigimu.
Iš viso maratonas užtruko daugiau nei 6 valandas ir 30 minučių, visas varžybas įveikiau per daugiau nei 16 valandų“, – sako Nerijus ir teigia, kad būtent tada suprato, ką reiškia varžybų šūkis, jog nieko nėra neįmanomo.
Pasiteiravus, kaip šiuo metu jaučiasi vilnietis, Nerijus atvirauja, kad jaučiasi gerai, kelias savaites ilsėjosi, o dabar ir vėl imasi sportuoti. Per visą šį treniruočių laikotarpį jis numetė net 30 kilogramų.
Visgi, jis atviras – „Ironman“ kartoti nesinori. „Ieškosiu naujų iššūkių, kuriuos galėčiau įveikti“, – nusišypso.
Tai geriau neėst kas papuola a ne?