Šiemet laidiniam radijui minint 130 metų sukaktį, Lietuva Europoje išliko bene vienintelė valstybė, išsaugojusi laidinės transliacijos technologiją. Dabartiniu metu nacionaliniu mastu šio ryšio technologija transliuojant tris radijo programas, daugelis nesusimąsto, jog ja paremtas radijo transliavimas prekybos centruose, pagrindiniuose susisiekimo taškuose, ji taip pat atlieka civilinės saugos funkciją, užtikrinančią gyventojų informavimą ekstremaliausiomis sąlygomis.
Minint laidinio radijo sukaktį, trečiadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje susirinkę didžiausią indėlį į šios visuomenės informavimo priemonės gyvavimą įnešę renginio svečiai vieningai sutarė, jog, nepaisant nuolat tobulėjančių ryšio technologijų, laidinis radijas užtikrintai gyvuos dar ilgą periodą, kadangi ši sistema reikalinga ir yra būtina tiek lokaliniu, tiek nacionaliniu šalies lygmeniu.
Jau dvidešimtmetį gyvuojančios Vilniaus radijo studijos steigėjas Jonas Varnas pažymėjo, jog laidinis radijas yra unikalus tuo, jog, net dingus elektros energijos tiekimui, šis radijas veikia, o jo transliacija pasiekia gyventojus ir tokiu būdu užtikrina jiems informacijos teikimą.
„Mano supratimu, laidinis radijas suteikia žmogui ne tik informatyvumo funkciją, bet ir saugumo funkciją. Jeigu nedirba radijas ar televizija, iškart aišku, kad kažkoks ekstremalus įvykis įvyko. Kažkas atsitiko. Atsimename, kai buvo sausio įvykiai, tai laidinis radijas veikė ir teikė žmonėms informaciją, užtikrindamas jiems ir saugumo jausmą„,–aiškino J. Varnas.
Šiuo metu tarp kitų ryšio paslaugų ir laidinio radijo transliavimą bei jo veikimą kuruojančios „Teleradijo kompanijos Hansa“ generalinis direktorius Mindaugas Antanaitis pažymėjo, jog, nepaisant nuolatinio informacinių technologijų progreso, laidinis radijas šiuo metu yra išlikęs gana neblogos būklės, kadangi jo transliavimas niekada nebuvo nutrūkęs.
Anot kompanijos vadovo, Lietuvoje, esant poreikiui, klausyti šio radijo taškų galėtų daugiau kaip pusė milijono šalies gyventojų, tačiau, pagal atliktus skaičiavimus, šiuo metu Lietuvoje aktyviai yra klausomasi apie 40 tūkst. radijo taškų. Laidinio radijo technologija valstybėje apima per 20 radijo stočių, kurių transliacija gyventojams yra teikiama 6 tūkst. kilometrų laidinių linijų.
„Šiuo metu yra transliuojamos trys programos: tradiciškai transliuojamas „Lietuvos radijas„, „Lietuvos radijo antroji programa“ bei radijo programa rusų kalba. Taigi laidinis radijas vienaip ar kitaip egzistuoja ir yra gyvas šiandien. Noriu pažymėti, kad tai nėra tik radijo taškai, tai, ką mes matome. Lokalus laidinis radijas yra tas radijas, kurį girdime visuose prekybos centruose, visuose susisiekimo taškuose. O štai nacionaliniu lygmeniu pagrindinė laidinio radijo funkcija yra civilinės saugos funkcija. Ji šiuo metu pilnu tempu yra modernizuojama visoje šalyje. Laidinio radijo sistema turi prasmę ir perspektyvą, nes ji visada bus reikalinga tiek nacionaliniu, tiek lokaliu mastu„,–tikino M. Antanaitis.
Buvęs laidinio radijo vadovas Algis Slavinskas prisiminė 1990 m. sausio 13-osios įvykius, kai sovietų kareiviai užėmė pagrindinį radijo mazgą, išardė bei suniokojo visus ten buvusius radijo prietaisus tam, kad nutrauktų radijo transliaciją, tačiau laidinio radijo transliacijos jie nutraukti nesugebėjo, ir informacija apie šalį sukrėtusius tragiškus įvykius sėkmingai pasiekė gyventojus.
„Jeigu tik atsirastų iniciatorių, laidinis radijas galėtų toliau būti vystomas, ir juo informacija galėtų būti skleidžiama dar didesniam gyventojų skaičiui. Nerasime dabar nei geležinkelio, nei oro uosto ar kitokios stoties, kur garsiakalbiais nebūtų skelbiama informacija. Taip ir ta pati laidinė transliacija, be jos negyvensime. Laidinis radijas egzistavo ir egzistuos. Tačiau šiuolaikinis gyvenimas reikalauja techninio progreso“,–teigė A. Slavinskas.
Diskusijų klubo „Gaublys“ prezidentas Leopoldas Tarakevičius priminė, jog anksčiau kiekvienam bute buvo privalu turėti tokį radijo tašką, tačiau dabar tik vietomis yra išlikę jų lizdai, o kai kur juos jungiantys laidai yra nutraukti, kai kur jie vis dar transliuoja.
„Šie radijo imtuvai yra primityvūs, tačiau jie–mūsų praeitis. Be jų nebūtų to, ką turime dabar. Anykščių Siaurukas gi irgi atgyvena, bet Lietuva jį išsaugojo, ir tik pažiūrėkite, koks jis tampa populiarus. Nežinodami savo praeities, juk neturėtumėm ir savo ateities„,–sakė L. Tarakevičius.
Jam pritardamas Vilniaus radijo studijos vadovas pabrėžė, jog tai yra šalies technologinis paveldas, kurio įamžinimas susilaukė ir miesto valdžios pritarimo. Tačiau, pasak jo, vien gerų idėjų nepakanka, reikalingas ir atitinkamas finansavimas. Sulaukus didesnio palaikymo, būtų įmanoma įsteigti laidinio radijo technikos muziejaus filialą, kadangi eksponatų yra išlikę daug ir įdomių.
Lietuvos informatikos, ryšių ir elektronikos bendrijos valdybos pirmininkas Alfredas Basevičius aiškino, jog šiuo metu telekomunikacijų milžinei „TEO LT“ bendrovei priklausantis Ryšių technikos muziejus, kuriame būtų galima įsteigti laidinio radijo filialą, kelia jo svarbos ir finansavimo klausimą pačiai bendrovei, tačiau klausimas lieka atviras, ir yra dedamos didžiulės pastangos, kad šis techninis paveldas būtų tinkamai įprasmintas.
