„Visa bėdos atsitiko dėl to, kad buvo Kalėdos ir mes buvome išvykę iš Vilniaus, buvome Anykščiuose. Kūčių dieną mergaitei jau prasidėjo spazminiai pilvo skausmai su vėmimu. Anykščių ligoninėje jokios aparatūros jie neturėjo, neteisingai diagnozavo ligą, nes atrodė, kad roto virusas, palašino lašelinę ir atrodė, kad kiek pagerėjo. Išvažiavome namo, nes buvo Kūčių vakaras, bet tie skausmai naktį vėl atsinaujino.
Kitą dieną mes vėl grįžome į Anykščių ligoninę, tada mums iškvietė greitosios pagalbos automobilį ir išvežė į Santariškes. Ten Mildutei nustatė invaginaciją ir ji turėjo būti gydoma darant operaciją“, – sako Vaida.
Mama pasakojo, kad tuo metu Santariškių klinikų filialas turėjo echoskopą, tačiau Vaikų ligoninė – ne. Su klinikos echoskopu dirbantis specialistas tuo metu, kai ten atvyko MIldutė, nedirbo, tad teko gydytoją iškviesti iš namų šventinę dieną.
„Jis atvažiavo ir echoskopu patvirtino diagnozę – invaginacija, žarnyno nepraeinamumą. Jai reikėjo operacijos. Pirmoji operacija pavyko, tačiau kitą dieną Mildutei vėl buvo pablogėjimas.
Mes neturime jokių priekaištų medikams, tikrai visi labai nuoširdžiai viską darė, ką galėjo, bet jeigu Vaikų reanimacijoje būtų echoskopas, tai jie būtų galėję iškart pasižiūrėti, kas ten yra ir galbūt buvusi greitesnė pagalba ir būtų galima buvę užbėgti už akių kažkokiom komplikacijoms. Dabar atsitiko taip, kaip atsitiko“, – sako Vaida.
Po pralauktos nakties – baisios komplikacijose
Moteris pasakoja, kad apie 6 val. vakaro mergytei pablogėjo, ir buvo nuspręsta laukti iki ryto, kada prasidės nauja pamaina ir į ligoninę atvyks kito skyriaus gydytojas, kuris galėjo daryti echoskopiją.
„Per tą naktį galėjo atsitikti įvairiausių blogų dalykų, dėl ko vėliau reikėjo daryti labai daug operacijų, nes buvo itin daug komplikacijų – ir sepsis, ir tas pats žarnyno neprieinamumas niekaip neatsistatė.
Ji daugiau nei mėnesį pragulėjo reanimacijos skyriuje, mergaitė nuolat vėmė ir niekaip nepavykdavo sustabdyti to vėmimo. Kadangi vaikas buvo labai mažas, tą dalyką buvo labai sunku padaryti ir išspręsti, tačiau gydytojai tikrai labai aukojosi, daugybę kartų važiavo, kėlėsi ir naktį važiuoti ir žiūrėti mūsų dukrytės“, – sako mama.
Mergaitė pradėjo sveikti pavasarį – tada jau užsisuko jos virškinimo sistema ir ji labai greitai pradėjo taisytis. „Mums viskas baigėsi gerai, bet galbūt būtų buvę greičiau ir paprasčiau, nes dabar viskas truko nuo Kalėdų iki kovo 8-osios“, – sakė ji.
TV3 „Išsipildymo akcija“ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialui Vaikų ligoninei nupirko ultragarsinio tyrimo aparatą – echoskopą, kuris nuo šiol tarnauja ypač sunkios būklės vaikų ligų diagnostikai ir efektyvesniam gydymui.
„Kai vietoj yra aparatas, gydytojai iš karto patys gali viską diagnozuoti, nereikia kviestis žmogaus, atsivežti jo iš namų – taip labai susitaupo laiko“, – džiaugiasi mama.
Echoskopų vertė – neįkainojama
Vaikų ligoninė Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytojas anesteziologas – reanimatologas Vidūnas Daugelavičius pažymi, kad ligponinė Iš „Išsipildymo akcijos“ gavo net du echoskopus, kurių vertė, matuojant net ne pinigais, yra neįkainojama.
„Echoskopas reikalingas susirasti visus nervukus, nes yra blokuojami nervukai. Echoskopu nervai gražiai matosi ir galima lengvai, tiksliai suleisti vaistus prie nervo, ir tie vaistai užblokuos skausmo impulsus. Tai ypač aktualu mažiems vaikams, kurių nervukai labai smulkūs. Echoskopo kontrolėje ekrane matome, kaip tiksliai adata prieinama prie nervo, ir šalia nervo suleidžiami vaistai, tai tikslumas būtų 1-2 mm.
Taip pat echoskopų kontrolėje matome ir smulkias, ir dideles venas. Praktiškai nuo 2007 metų be echoskopo nebepunktuojame aklai, o ekrane matome tiksliai veną, į kurią galima papunktuoti, įvesti kateterį, o tam reikia didelio tikslumo“, – kalbėjo gydytojas.
2007 metais „Išsipildymo akcijos“ padovanotas echoskopas buvo pirmasis, kuriuo ligoninės personalas pradėjo naudotis, o dabar ligoninėms, sako V. Daugelavičius, jau turi jų ir daugiau. Kitą echoskopą „Išsipildymo akcija“ ligoninei padovanojo 2013 metais. Nebūna dienos, sako jis, kad echoskpopu nesinaudotų.
Gydytojas pabrėžia, kad echoskopas leidžia ir tiksliai pastatyti diagnozę, ir išvengti komplikacijų, ir labai tiksliai pamatyti komplikacijas.
Pavyko išvengti nelaimės
V. Daugelavičius papasakojo vieną neseniai įvykusį nutikimą, kai echoskopas Vaikų ligoninėje puikiai pasitarnavo.
„Buvo mergaitė, kuriai atsinaujino onkologinė liga. Šiems ligoniukams įvedami kateteriai į veną ir paslepiami po oda, ir tik vieną kartą per savaitę užtenka įdurti adatytę – tai yra didžiulis komfortas ligoniui. Ta mergaitė atkrito ir reikėjo įvesti vėl ilgalaikį kateterį, kad galima būtų jai sušvirkšti vaistus.
Ten jau stovėjo kateteris, ir, jeigu nebūtume turėję echoskopo, būtume statę į tą pačią veną ir mes būtume turėję labai daug problemų. Problema ta, kad ta vena, kurioje stovėjo kateteris, buvo užkimšta trombų, o išoriškai nieko nesimato. Mes galėjome nuplėšti tą trombą ir tai būtų labai nemalonus atvejis.
Echoskopu pažiūrėjus radome veną, kurią buvo galima papunktuoti, įvesti tą kateterį ir paslėpti jį. Tai visa laimė, kad mes jį turėjome“, – pasakoja gydytojas, besidžiaugdamas, kad pavyko išvengti nelaimės.
