Bendrovė „Nikon“ surengė kasmetinį „Small World in Motion Competition“ konkursą, kuriame kviečia dalyvauti pro mikroskopą nufilmuotų mokslinių vaizdo siužetų autorius. Šiame rinkinyje galima pamatyti 12 tokių videosiužetų, kurie susilaukė palankiausių konkurso žiuri vertinimų.
Pirmoji vieta buvo skirta Olionos Kamenevos iš Betesdoje (JAV) veikiančio Nacionalinio sveikatos instituto filmukui „Jaučiant pavojų“. Jame užfiksuotas pelės limfinio mazgo imuninis atsakas į poveikį lazerio spinduliu. Tokie eksperimentai vykdomi tiriant adaptyvinį imuninį atsaką.
Antroji vieta skirta Stefanui Lüpoldui iš Sirakūzų universiteto (JAV). Šiame vaizdo siužete matyti, kaip dviejų skirtingų drozofilos patinėlių spermatozoidai (raudoni ir žali) varžosi tarpusavyje patelės reprodukcinės sistemos viduje. Šį procesą užfiksuoti pavyko išvedus genetiškai modifikuotus drozofilų patinėlius, kurių spermatozoidų galvutės florescuoja skirtingomis spalvomis.
Trečioji vieta atiteko Edinburgo universiteto (D. Britanija) mokslininkui Nilsui Lindströmui, nufilmavusiam, kaip laboratorinėmis sąlygomis per 4 dienas išaugo pelės inksto ląstelės.
Oklendo universiteto (Australija) tyrėjas Andrew Dopheide'as užfiksavo, kaip tetrachimenų ląstelės minta gėlavandenių bakterijų Serratia plymuthica plėvele.
Kento universiteto (JAV) mokslininko Olego Lavrentovičiaus vaizdo siužete galima stebėti skystųjų kristalų, plačiai naudojamų šiuolaikinėje vaizdo technikoje, hidrodinamiką. Keičiantis molekulinei orientacijai spalva kinta.
O R. Williamso universitete (JAV) dirbanti Kathryn R. Markey nufilmavo įlankinę akiniuotąją šukutę (Argopecten irradians): ryškiai mėlyni rutuliukai - tai jos akys.
Šiame vaizdo siužete, kurį nufilmavo Molekulinės biologijos instituto (Austrija) daktarė Maria Nemethova, galima pamatyti aktino - baltymo, valdančio ląstelių judėjimą - polimerizacijos procesą.
Harvardo medicinos mokyklos (JAV) mokslininkas Phuong Anh Nguyen užfiksavo ląstelės citoskeleto elementų - mikrovamzdelių - augimą, sąveiką ir judėjimą.
Konkurso žiuri aukštai įvertino ir mūsų kaimynės Estijos mokslininko Heiti Paveso iš Talino Technologinio universiteto nufilmuotą organoidų judėjimą svogūno lukšto epidermio ląstelėse.
Nyderlandų muziejaus „Micropolitan Museum“ darbuotojas Wimas van Egmondas nufilmavo 200 kartų padidintą mikroskopinį organizmą verpetę (Limnias melicerta). Verpetė gyvena vamzdelyje, kurį pati ir pasigamina. Jis tvirtinasi prie vandenžolių. Siužete matyti, kaip verpetė, greitai judindama blakstienas, sukuria verpetą: taip ji susirenka maisto daleles.
Michaelas Weberis iš Maxo Plancko Molekulinės ląstelių biologijos ir genetikos instituto (Vokietija) nufilmavo, kaip plaka 2 dienų amžiaus zebražuvės širdis. Jos pulsas - du tvinksniai per sekundę.
Zebražuvė sudomino ir Harvardo medicinos mokyklos tyrėją Fengzhu Xiong: jis nufilmavo, kaip šios žuvelės embrione formuojasi priekinė smegenų dalis.
