Sėdėdama fotelyje savo vieno kambario bute Italijos šiauriniame Verbanijos mieste E.Morano švytėjo iš pasitenkinimo dėl jai parodyto dėmesio, apsupta dviejų pagyvenusių dukterėčių, poros socialinių darbuotojų ir savo ilgamečio gydytojo.
Sukaktuvininkė sulaukė sveikinimo iš Italijos prezidento, kurį perskaitęs pareigūnas palinkėjo senolei „ramybės ir geros sveikatos“.
E.Morano su džiaugsmu priėmė gautas dovanas, įskaitant savo mėgstamiausius sausainius, kuriuos suvalgė su pienu.
Tada senolė užpūtė tris torto žvakutes su skaičiais 1, 1 ir 7 ir pašmaikštavo: „Tikiuosi, man nereikės jo pjaustyti!“
Atėjusiems jos pasveikinti E.Morano sakė, kad „džiaugiasi sulaukusi 117-os metų“. Senolei pritarė ir jos ilgametis gydytojas Carlo Bava (Karlas Bava).
„Ir kas galėjo pagalvoti?! – sakė gydytojas. – Kai buvote jauna, visi sakydavo, kad esate silpna ir ligota“.
„Taip, taip“, – pritarė Emma.
Antradienio popietę, po pogulio, senolės laukė antra gimtadienio šventės dalis, kai ją aplankė miestelio meras ir buvo įteiktas dar vienas tortas.
E.Morano, paskutinis žinomas XIX šimtmetyje gimęs žmogus, seniausio pasaulio žmogaus titulą perėmė iš gegužę mirusios amerikietės Susannah Mushatt Jones (Siuzanos Mušat Džouns).
E.Morano, vyriausias iš aštuonių vaikų, gimė 1899 metų lapkričio 29-ąją. Ji pergyveno savo jaunesnius brolius ir seseris: paskutinė jos sesuo mirė prieš penkerius metus, būdama 102 metų amžiaus.
E. Morano nevaikšto, gerai nemato, todėl negali žiūrėti televizijos, ir, kaip pranešama, pastaruosius 25 metus nebuvo išėjusi iš savo buto.
Senolė anksčiau sakė, kad jos ilgaamžiškumą nulėmė nepriklausomas būdas: 1938 metais ji paliko smurtavusį vyrą ir nuo to laiko gyveno viena.
Be to, ji sakė esanti įpratusi kiekvieną dieną išgerti po du žalius kiaušinius ir suvalgyti vieną virtą kiaušinį.
Tačiau C.Bava sako, kad už savo ilgą gyvenimą E.Morano turi būti dėkinga tik savo genetikai „ir niekam kitam“.
