Pritarimo šališkumas
Mums nėra malonios atskiros asmenybės, žmonių grupės ar interneto tinklalapiai, kurie priverčia mus abejoti savo teisumu. Psichologai vadina šį reiškinį kognityviniu disonansu.
Šis atsirinkimas ir priveda prie „pritarimo šališkumo". Mes dažnai pasąmonėje vertiname tik tą informaciją, kurią veikia jau mūsų egzistuojantys vertinimai, ignoruodami viską, kad su jais konfliktuoja ar grasina sugriauti mums įprastą pasaulio vaizdinį. Internetas, beje, tik stiprina šią tendenciją.
Grupinis šališkumas
Vidinis grupės šališkumas yra reiškinys, panašus į pritarimo šališkumą, apie kurią buvo kalbama prieš tai. Tik šįkart prisideda mūsų įgimtas poreikis jaustis kolektyvo dalimi.
Pakankamai keista, kad šis poreikis susijęs su oksitocino hormonu, vadinamąja „meilės molekule". Šis neuromediatorius, viena vertus, padeda mums sukurti glaudžius santykius vieniems su kitais, o kita – sukuria atvirkštinę reakciją tų žmonių atžvilgiu, kurie lieka už mūsų „rato" ribų. Jis padaro mus įtaresnius, skiepija baimę ir netgi išdidumą prieš kitus žmones.
Galiausiai grupinis šališkumas priveda prie savo grupės sugebėjimų ir vertybių pervertinimo ir kitų žmonių, apie kuriuos mes iš tiesų nieko nežinome, nuvertinimo.
Žaidėjo klaida
Tai yra tendencija priduoti didžiulę reikšmę jau įvykusiems įvykiams, tikėti, kad jie kažkaip gali nulemti ateitį. Klasikinis pavyzdys – monetos metimas. Jeigu penkis kartus iš eilės iškris skaičius, tai tikėjimas, kad kitą kartą iškris herbas, mūsų pasąmonėje išauga. Iš tiesų gi tikimybė vis tiek išlieka 50/50.
Maždaug taip pat veikia ir „pozityvių lūkesčių“ spąstai. Žmonėms atrodo, kad po kelių pralaimėjimų sėkmė tiesiog PRIVALO nusišypsoti jiems, ir kad kitas lošimas atneš jiems pergalę. Lygiai taip pat veikia ir „nesėkmių ruožo“ idėja.
Poapsipirkiminė racionalizacija
Šis reiškinys taip pat žinomas ir kaip „pirkėjo Stokholmo sindromas" – pasąmonės siekis žūtbūt rasti pateisinimą neprotingam pirkiniui, ypač jei jis buvo labai brangus.
Tikimybės nesuvokimas
Ir vis dėlto beveik kiekvienas iš mūsų žino, kad tikimybė žūti automobilio avarijoje yra gerokai didesnė, nei lėktuvo katastrofoje. Bet mūsų smegenys atsisako suvokti šį ryšį (statistiškai šansas mirti kelionės automobiliu metu yra vienas iš 84, o lėktuvu – vienas iš 5000). Tas pats fenomenas priverčia mus bijoti teroristų ir negalvoti apie gerokai realesnį pavojų, pavyzdžiui, nukritimą nuo laiptų.
„Parinkti pastebėjimai“
Puikus pavyzdys: jūs nusiperkate naują automobilį ir nuo tos akimirkos pradedate matyti tokius pat automobilius visur aplink jus. Tas pats vyksta ir su nėščiomis moterimis, kurios staiga pradeda visur pastebėti daugybę nėščių. Tai taip pat gali būti kažkokia daina ar retai naudojamas išsireiškimas. Kad ir kas tai būtų, tas reiškinys nepradėjo dažniau vykti, tiesiog jūs pradėjote kreipti į jį savo dėmesį. Su tuo susijęs ir suvokimas, kad tam tikri įvykiai yra susiję, nors iš tiesų tai gali būti tiesiog sutapimas.
Negatyvumo efektas
Per didelio susidomėjimo efektas
Pavyzdžiui, daiktą, kurį daugelis kolegų laiko geru, turi daugiau šansų tapti ir jūsų mėgstamu daiktu. Tas pats ir sporte. Jeigu dauguma jūsų aplinkoje sirgs už tą pačią komandą, bus labai sunku nepasiduoti ir sirgti už kitą.
Perkelimo efektas
Perkelimo efektas yra savo normalumo ir tipiškumo pervertinimas. Pavyzdžiui, dažnai žmonės, įeinantys į radikalias grupuotes gyvena sus įsitikinimu, kad už grupės ribų gyvena dar daugybė žmonių, kurie galvoja taip pat, nors tokių gali išvis nebūti.
Dabartinės akimirkos efektas
Mes sunkiai sulyginame save šiandien su savimi rytoj, todėl neretai leidžiame sau daryti tai, kas patinka šiandien, paliekant apie pasekmes galvoti save, kuris bus rytoj. 1998 metais buvo atliktas įdomus tyrimas. 74 proc. žmonių, pirkdami maistą kitai savaite, rinkosi naudingus vaisius, tačiau kai buvo pasiūlyta pirkti maistą tam pačiam vakarui, 70 proc. pasirinko šokoladą.
Inkaro efektas
Klasikinis pavyzdys būtų prekių išpardavimai. Mes matome dvi kainas ir įvertiname skirtumą tarp jų, o ne pačias kainas. Jeigu nuolaida didelė, mums susidaro įspūdis, kad prekė yra pigi.
Tuo naudojasi ir restoranai. Jie į meniu įtraukia itin brangius patiekalus, kad kitų kainos, palyginus, atrodytų pakankamai geros.
