G. Nausėda pirmadienį su Sveikatos ekspertų tarybos nariais aptarė Covid-19 testavimo strategiją. Tarybos nariai prezidentui pristatė siūlymus dėl šiuo metu taikomos Covid-19 testavimo strategijos tobulinimo.
Siūlo naujus testus
Vilniaus universiteto vicerektorė profesorė Edita Sužiedėlienė nurodė, kad Lietuvoje daugiausiai atliekama molekulinių testų – milijonui gyventojų atlikta daugiau nei 400 tūkst. testų.
„Bet vystantis pandemijai ir daugėjant infekcijos atvejų, šie molekuliniai testai reikalauja kvalifikuoto personalo, specialios sudėtingos įrangos, reagentų ir yra sąlygiškai brangūs, užtrunka kelias valandas. Susiduriame su problema, kad diagnostikos laboratorijos nespėja atlikti per 24 val. tų testų, kaip reikėtų daryti“, – prezidentūroje žurnalistams sakė E. Sužiedėlienė.
Būtent todėl ekspertų grupė prezidentui pasiūlė Lietuvoje taikyti kiek kitokius tekstus, kurie būtų ir pigesni, ir greitesni.
„Greitieji antigenų testai yra vis didesniame dėmesio centre. Daugelis šalių ir Europos Komisija rekomenduoja planuoti strategijas dėl greitųjų antigenų testų ir schemų parengimo, kaip jie bus naudojami testuoti infekcijos atvejus.
Jie trunka iki 15 minučių, jiems nereikalinga speciali įranga ir ypač kvalifikuotas personalas. Bet jų minusas, kad jų jautrumas nesiekia auksinio standarto, jie yra tinkamiausi nustatyti aktyvios infekcijos atvejus, kada viruso kiekis mėginyje yra didelis“, – pažymėjo E. Sužiedėlienė
Ekspertų komisija Lietuvai siūlo įsigyti tokių testų ir testuoti asmenis, kuriems pasireiškia Covid-19 simptomai, mat testai itin jautrūs, kai testuojami simptominiai atvejai.
Greitiesiems antigenų testams, kaip ir molekuliniams (PGR) tyrimams, naudojamas ėminys iš nosiaryklės.
Įžvelgia atsargaus optimizmo
Prezidentūroje taip pat aptartas kiekybinis pandemijos plėtros vertinimas ir nustatyta, kad situacija dėl Covid-19 Lietuvoje tebėra sudėtinga, viruso plitimas didelis.
„Tačiau kartu įžvelgiama atsargaus optimizmo. Pandemijos pikas artėja. Be abejo, ant kalno viršūnės oras yra retas ir keliukas yra labai siauras. Todėl svarbu, kad tiek valdžios institucijos, tiek visuomenė išlaikytų sutelktumą ir, kad gerieji ženklai tęstųsi bent keletą savaičių į priekį“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Taip pat prezidentūra konstatuoja, kad karantino ribojimai veikia.
„Matome, kad pandemijos plėtra lėtėja ir tai yra geras ženklas. Bet tam, kad priartėtume prie normalios situacijos, turime daug kur nukeliauti. Iki normalios situacijos yra ilgas kelias. Bet viruso ribojimai veikia, ir jie stabdo viruso plitimą“, – pastebėjo S. Krėpšta.
Pastaruoju metu Lietuvoje kasdien ištiriama keliolika tūkstančių ėminių, šis skaičius sumažėja savaitgaliais.
Nuo pandemijos pradžios šalyje atlikta daugiau nei milijonas tyrimų dėl koronaviruso. Pagal testavimo apimtis šimtui tūkstančių gyventojui Lietuva užima penktąją vietą visoje Europos Sąjungoje.
