Jei Jūs dar ne ten – tai dar nereiškia, kad ten niekada nebūsite. Jei Jūs jau ten – tai dar nereiškia, kad iš ten nebūsite išmestas. Jei Jūs norite patekti ten – tai įmanoma.
Kas yra sėkmė aukštuomenėje?
Nėra „sėkmės aukštuomenėje“ taisyklių, yra tik „sėkmės gyvenime“ taisyklės. Siekti prasimušimo aukštuomenėje beprasmiška, reikia siekti prasimušimo savo gyvenime. Nes pagrindinė sėkmės aukštuomenėje taisyklė – nesiekti prasimušti aukštuomenėje.
Sėkmė aukštuomenėje – tik iliuzija. Tikrovė yra ta, kad privalote gerai daryti tai, kuo užsiimate, tada pasiseks ir aukštuomenėje. Galima būti aukštuomenės dalimi net ir nebūnant pačioje aukštuomenėje. Kartais tai net geriau – patekus į aukštuomenės renginius, galima iškart tapti dėmesio centru.
Sakoma, kad „aukštuomenės žmogus“ – tai tas, kuris per trumpą laiką nesugeba sugadinti apie save įspūdžio. Tai sąlygoja subjektyvios ir objektyvios aplinkybės. Objektyvios nuo Jūsų nepriklauso – Jūs arba patinkate kitiems, arba ne. Tačiau subjektyviasias visada galima tobulinti, ir jomis daug ką pakeisti.
Nustebsite išvydęs, kiek aukštuomenėje yra daug kvailių, tuščių ir visiškai neįdomių žmonių, tačiau dar labiau nustebsite, išvydęs, kaip jiems sekasi. Nes būnant aukštuomenėje reikia savybių, kurios yra nepriimtinos įprastame gyvenime. Kaip ir sporte, ten reikia būti agresyviu, turėti norą būti pirmuoju bet kuria kaina (nors pageidautina turėti ir pozityvų inteligentiškumą). Visais laikais aristokratai buvo gynybinė siena tarp engėjų ir engiamųjų. Jie niekino liaudį, bet niekada neleido savivaliauti ir karaliams. Savo pasipūtėlišką laikyseną masių atžvilgiu jie kompensavo akiplėšiškumu monarchų atžvilgiu. Tikrą aristokratą iš to ir pažinsi – jis niekada nesižemina prieš valstybės pareigūnus (pvz., prezidentą), ir niekada nevaidina geradario liaudžiai (neaukoja pinigų labdarai). Aristokratas – tai atskiras pasaulis. Nes jau nuo seno yra žinoma: „iš aukštuomenės išmetama, o į prastuomenę nusiritama tik savanoriškai“.
Aukštuomenė niekada nebuvo idealus egzistencinis modelis. Tačiau jeigu Jūs esate tas, su kuriuo malonu ir įdomu bendrauti, tai Jūs ir būsite tikras aukštuomenės liūtas. Aukštuomenėje ar prastuomenėje – bendravimo taisyklės yra beveik tos pačios. Privalote būti savimi pasitikinčiu, padoriu, patikimu, teisingu ir dėkingu. Tada viskas atsistos į savo vietas. Jei veidmainiaujate, su Jumis visur bus elgiamasi atitinkamai. Tik nereikia vaidinti.
Mokėkite pasirinkti, su kuo reikia bendrauti, o su kuo ne. Nereikalingo, beprasmio ir nenaudingo bendravimo mūsų gyvenime yra ir taip pernelyg daug. Negaiškite laiko.
„Nil mirram“, – sakydavo senovės aristokratai, – „nereikia stebėtis“. Nereikia panikuoti. Jei kažkur patekote pirmą kartą, reikia suvokti, ko Jūs esate čia, ir koks Jūsų tikslas. Tikėkite tuo, ką darote. Aiškiai suformuluokite sau tikslą, kur ir ko einate. Juo ir sekite. Kiekvienas salonas – tai žaidimas. Savo pasirodymu Jūs irgi dalyvaujate žaidime, kurio tikslas – pelnyti palankumą ir pagerinti savo statusą. Savo problemas ir blogą nuotaiką palikite namuose – jos iš esmės niekam nerūpi, ir niekas neturi laiko dėl Jūsų gadinti sau nuotaikos.
Pradžiai – vienas esminis patarimas: tik nereikia ginčytis ir kvestionuoti šitų patarimų. Jeigu Jums sakoma „privalote“, „turite“, „reikia“, vadinasi, privalote, turite ir reikia. Pastaruosius du šimtus metų, po visko, ką žmonija išrado, sukūrė ir patvirtino, ginčas tapo plebėjų bruožu.
Ir, žinoma, esminis klausimas – kas ta aukštuomenė, ir kur ją rasti? Atsakymas yra kur kas paprastesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Atminkite – Jūsų gyvenimą pakeis VIENAS žmogus, todėl tik VIENO ir tereikia ieškoti. Žmogus – tai banga, o žmonija – jūra. Būkite bent šiek tiek ypatingas, ir aukštuomenė Jus pati susiras.
