Žemė nuolat kinta. Dėl žmogaus veiklos, ar dėl pokyčių saulėje, yra neabejojama, kad Žemės ateitį paįvairins chaosas. Pateikiame jums sąrašą kataklizmų, kurie galėtų ištikti per ateinančius milijardus metų.
10. Naujas vandenynas (~10 milijonų metų)
Viena karščiausių vietų Žemėje, Afaro žemuma, esanti tarp Etiopijos ir Eritrėjos, yra apytiksliai 100 m. žemiau jūros lygio. Čia žemės paviršių ir kunkuliuojančią magmą planetos šerdyje skiria tik 20 kilometrų. Be to, žemės sluoksnis nuolat plonėja dėl nuolatinių tektoninių judesių. Šioje vietovėje gausu įvairių vulkanų, geizerių, nuodingo vandens, dažni žemės drebėjimai, tad jos atostogų rojumi nepavadinsi. Tačiau po apytiksliai 10 milijonų metų, kai visa ši geologinė veikla jau bus nurimusi, čia gali likti tik tuščias baseinas, kuris gali būti užpildytas vandeniu ir taip suformuoti naują vandenyną, kuris labai tiktų įvairioms pramogoms.
9. Kosminis susidūrias (~100 milijonų metų)
Turint omeny Žemės istoriją ir didelį kosmose esančių anarchiškų akmenų, paskelbusių vendetą planetoms, skaičių, yra prognozuojama, kad per ateinantį 100 milijonų metų, mūsų planeta vėl patirs susidūrimą, panašų į tą, kai prieš 65 milijonus metų išnyko dinozaurai ir daugelis kitų gyvūnų bei augalų rūšių. Tai, žinoma, yra bloga žinia visoms Žemės gyvybės formoms. Nors, be abejonės, kai kurios rūšys išgyvens, šis susidūrimas, manoma, žymėtų žinduolių amžiaus pabaigą ir paskatintų naujų rūšių suklestėjimą. Kas žino, kokio tipo gyvybė išliks Žemėje po šio „išvalymo“. Galbūt vieną dieną dalinsimės visatą kartu su protingais bestuburiais arba amfibijomis. Šiuo metu tokiam ateities scenarijui idėjas gali pasiūlyti tik mūsų fantazija.
8. Pangaea Ultima – superkontinento formavimasis (250 milijonų metų)
Per ateinančius 50 milijonų metų Afrika, pastaruosius 40 milijonų metų nuolat judanti į šiaurę, pamažu pradės susijungti su pietų Europa. Per ateinančius 100 milijonų metų dėl šio judėjimo Viduržemio jūra bus apsupta sausumos ir, visų laipiotojų ir alpinistų džiaugsmui, iškils nauji kalnų masyvai. Australija ir Antarktida taip pat šliesis prie besiformuojančio naujo superkontinento – ir toliau judės į šiaurę, kad susijungtų su Azija. Vykstant visiems šitiems pokyčiams Amerikos ir toliau išlaikys savo kursą į vakarus link Azijos.
Apie tai, kas gali nutikti vėliau, nuomonės labai skiriasi. Tikima, jog didėjant Atlanto vandenynui, pamažu susiformuos plokščių susidūrimo linija, kurioje Atlanto dugnas įsispraus į sausumą. Tai efektyviai pakeis Amerikų judėjimo kryptį ir galiausiai pristums jas prie Eurazijos kontinento rytinės sienos apytiksliai per 250 milijonų metų. Kitu atveju galime tikėtis, kad Amerikos judės į vakarus tol, kol susijungs su Azija. Tai turėtų susiformuoti naujas superkontinentas – Pangaea Ultima. Po šio proceso galima tikėtis naujo išsiskyrimų ir susijungimų ciklo.
7. Gamma spindulių protrūkis (600 milijonų metų)
Žemė dar turės susigyventi su gamma spindulių protrūkiais – labai didelės radiacijos spindulių srovėmis, kurias paprastai skleidžia supernovos. Nors kiekvieną dieną Žemė yra bombarduojama silpnų gamma spindulių, pliūpsnis iš kaimyninės sistemos, esančios už mažiau nei 6500 šviesmečių, gali nušluoti bet ką savo kelyje. Per minutes ar net sekundes gamma spindulių srautas gali sunaikinti dideles dalis ozono sluoksnio ir taip sukelti radikalius ekologinius pokyčius, įskaitant ir daugelio rūšių išnykimą. Yra tikima, kad paskutinis didžiulis gamma spindulių srautas Žemę pasiekė prieš 450 milijonų metų, kuomet buvo sunaikinta apie 60 proc. visų gyvybės formų Žemėje.
Nustatyti, kada galėtų nutikti įvykiai, išprovokuojantys gamma spindulių pliūpsnį, yra sudėtinga. Paprastai skaičiavimai numato nuo 0,5 iki 2 milijardų metų nuo dabar. Tačiau tai gali įvykti ir po milijono metų.
6. Negyvenama Žemė (~1,5 milijardo metų)
Saulei vis didėjant ir karštėjant, Žemė pamažu taps negyvenama, nes bus per arti Saulės. Iki tada visa gyvybė, išskyrus labiausiai užsigrūdinusią, jau bus išnykusi nuo Žemės paviršiaus. Vandenynai bus visiškai išdžiuvę ir liks tik dykumos su deginančiu dirvožemiu. Laikui bėgant ir temperatūrai nuolat kylant, Žemė gali pavirsti į Venerą primenančią planetą su nuodinga dykviete. Iki tol visi žmonijos likučiai turės rasti būdą kaip išsikelti į labiau gyvenimui tinkančią planetą. Laimei, iki to laiko Marsas jau bus priartėjęs prie Saulės tiek, kad galėtų tapti gyvenama planeta ir suteikti laikiną pastogę išlikusiems žmonėms.
5. Magnetinio lauko išnykimas (~2,5 milijardo metų)
Kai kurie žmonės tiki, kad vertinant pagal dabartines žinias apie Žemės šerdį, per ateinančius ~2,5 milijardo metų išorinė Žemės šerdis sukietės. Vėstant Žemės šerdžiai pamažu nyks ir Žemės magnetinis laukas. Be magnetinio lauko, saugančio nuo žiauraus saulės vėjo, Žemės atmosfera pamažu praras ir kitus savo atmosferos komponentus, tokius kaip ozonas. Su panašia į Veneros atmosfera Žemė patirs visą iš Saulės sklindančią radiaciją, kuri Žemės dykynes pavers dar atšiauresnėmis.
4. Vidinė Saulės sistemos nelaimė (3,5 milijardo metų)
Apytiksliai per 3 milijardus metų yra nedidelė, bet reikšminga galimybė, kad Merkurijaus orbita išsitęs ir susikirs su Veneros taku. Nors dabar ir negalime prognozuoti, kas nutiktų tokiu atveju, geriausias scenarijus būtų, kad pernelyg prie Saulės priartėjęs Merkurijus tiesiog būtų sunaikintas. Kita vėlgi sunaikinimo galimybė būtų Merkurijaus susidūrimas su Venera. Blogiausias scenarijus. Žemės susidūrimas su viena ar keliomis didžiosiomis, ne iš dujų sudarytomis planetomis, kurių orbitos bus radikaliai destabilizuotos dėl Merkurijaus orbitos pokyčių ir sunykimo. Jei Saulės sistema išliks sveika ir nepaliesta per šį periodą, per apytiksliai 5 milijardus metų Marso orbita susidurs su Žemės orbita ir sukurs dar vieną nelaimės galimybę.
3. Naujas nakties dangus (~4 milijardai metų)
Bėgant metams visos gyvybės formos Žemėje turės galimybę stebėti, kaip Andromedos galaktika pamažu didėja mūsų nakties danguje. Tobulai susiformavusios spiralinės galaktikos švytėjimo vaizdas turėtų būti tiesiog tobulas. Tačiau tai nesitęs amžinai. Bėgant laikui Andromedos galaktika stipriai išsikreips, ims jungtis su Paukščių taku ir taip nustums labai stabilų žvaigždyną į chaosą. Nors tiesioginis astronominių kūnų susidūrimas yra labai mažai tikėtinas, galimybė, kad mūsų saulės sistema gali būti išstumta į didžiąją bedugnę, išlieka. Bet kuriuo atveju bent jau laikinai mūsų naktinis dangus pasipuoš milijardais naujų žvaigždžių.
2. Nuolaužų žiedas (~5 milijardai metų)
Nors mėnulis tolsta nuo Žemės apytiksliai po 4 centimetrus per metus, kol saulė pasieks jos raudonosios gigantės stadiją, tikėtina, kad ši tendencija pradings. Papildoma jėga, kuria didėjanti saulė veiks mėnulį, bus pakankama, kad priverstų jį vėl artėti prie Žemės. Kai mėnulis pasieks Roche ribą, jis pradės byrėti, nes potvynio jėga bus didesnė už gravitacijos jėgą. Po subyrėjimo aplink Žemę susiformuos nuolaužų žiedas, kuris žavingai atrodys tol, kol po milijonų metų nukris į Žemę.
1. Destrukcija (laikas nenumatytas)
Tikimybė, kad Žemė bus sunaikinta per ateinantį tuziną milijardų metų yra didelė. Ar to priežastis bus kita planeta ar mirštančios saulės apkabinimas, nėra aišku. Tačiau tai, be abejonės, bus liūdna akimirka vis dar gyviems žmonėms. Tikėkimės, kad Žemei neteks kentėti vienatvės kažkur kosmose po to, kai ji bus išstumta iš saulės sistemos. Tačiau, turint omeny, kad tuomet kosmosą jau gali valdyti juodosios skylės, Žemės išlikimo šansai bus maži.
