Lietuvos geležinkelių istorija besidomintis, Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas Udrius Armalis teigia, kad nors atsiradusią naują galimybę iš Vilniaus paprasčiau nuvažiuoti iki Talino vertina gerai, tačiau pripažįsta, kad vis dar yra tam tikrų minusų.
Anot LKVA viceprezidento, keliaujantiems traukiniais klausimų kelia tiek kelionės kaina (bilietai iš Vilniaus į Taliną kainuoja apie 50 eurų), tiek laikas (bendrai kelionė iš Vilniaus iki Talino vyksta apie 10 valandų). Tiesa, U. Armalio teigimu, ilgą kelionės laiką kompensuoja tai, jog traukiniais keliauti yra patogiau nei autobusais.
„Traukiniuose yra daugiau vietos, bet iš kitos pusės autobusai vyksta greičiau“, – pastebi pašnekovas.
Tiesa, geležinkeliais nuo 2008 metų besidomintis ir „Facebook“ grupės „Lietuvos railfanai“ administratorius bei Klaipėdos universiteto docentas Ernestas Vasiliauskas sako, jog lyginti keliones traukiniu ir autobusu būtų nesąžininga dėl skirtingų kaštų, taikomų autobusams ir traukiniams.
„ Aišku, patogiau turėti tiesioginį reisą, kurį būtų galima suderinti, bet čia turbūt viskas remiasi į kaštus. Traukiniai moka infrastruktūros mokestį, tai yra labai dideli kaštai. Autobusai moka fiksuotą mokestį, jis yra nedidelis ir tuo klausimu jie yra konkurencingesni“, – aiškina E. Vasiliauskas.
E. Vasiliauskas taip pat primena, kad dar 90-aisias Lietuvoje kursuodavo traukinys pavadinimu „Čaika“, kuris kursuodavo maršrutu Talinas-Ryga.-Vilnius-Minskas, o vėliau iki 1997 metų – maršrutu Talinas-Vilnius.
„Jis važiuodavo 13,5 valandos, dar ilgiau negu dabar trimis valandomis. Tai vadinasi, progresas yra šioks toks“, – sako geležinkelių entuziastas.
Vyras priduria, kad dabartinio maršruto važiavimo greitį itin sumažina ir tai, jog vykdami per Latviją ir Estiją traukiniai stoja prie daugelio sustojimų, kurie yra svarbūs vietiniams gyventojams.
„Tai išilgina važiavimo laiką, bet, jeigu jie panaikintų tuos sustojimus, tai tada kristų keleivių srautas ir tai atsilieptų į maršruto rentabilumą. Toks uždaras ratas gaunasi“, – aiškina E. Vasiliauskas.
Dabartinis maršrutas neskatina turizmo į Lietuvą
U. Armalis atkreipia dėmesį, kad dėl ilgos kelionės kyla ir keliaujančiųjų maitinimo problema.
„Traukinys važiuoja beveik 10 valandų, tai bet kokiu atveju reikės kur nors pasimaitinti. Traukiniuose yra tik tai kokie nors užkandžiai, o daugiau patogumų kaip ir nėra“, – sako LKVA viceprezidentas.
Visgi kaip vieną didžiausių minusų U. Armalis išskiria tai, kad dabartiniai maršrutai, kuriais Baltijos šalių gyventojai gali keliauti po Baltijos valstybes, neskatina turistų atvykti į Lietuvą, kadangi maršrutai sudaryti taip, kad turistams patogiausia būtų vykti iš Lietuvos, o ne į ją.
Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad planuojant keliones traukiniu, nusipirkti bilietų iš anksto praktiškai neįmanoma.
„Aš bandžiau išsiaiškinti, kaip nupirkti grupinius bilietus traukiniu, tai yra praktiškai misija neįmanoma“, – aiškina U. Armalis.
Štai norint internetu įsigyti bilietus iš oficialaus „LTG Link“ internetinio puslapio iš Vilniaus į Rygą, tą galima padaryti 4 savaites į priekį. Tiesa, apsilankius oficialioje latvių svetainėje, bilietą iš Rygos į Valgą vėliausiai galima nusipirkti 9 dienas į priekį, o oficialiame estų puslapyje bilietą iš Valgos į Taliną galima įsigyti 2-iems savaitėms į priekį.
„Tu niekaip negali planuotis kelionės į priekį. Nu tai čia yra visiškas nonsensas (nesąmonė – tv3.lt). Ta prasme, nepagalvota“, – teigia U. Armalis, pridurdamas, kad jei į kelionę vyksta 30 ar 40 asmenų grupė, kyla klausimų ir ar visiems keliaujantiems užtektų vietų traukinyje.
E. Vasiliauskas taip pat pažymi, kad nors jungtinės kelionės yra įprastos Vakaruose jam yra nesuprantama tai, kodėl Baltijos šalių geležinkeliams nepavyko sudaryti sąlygų, jog keleiviams kelionei užtektų vieno bilieto.
„Man yra keista. Esame Europos Sąjungos valstybės, visos trys. Turime vienodą valiutą, turime mokesčių politiką, viską turime, bet kodėl jie negali paleisti vieno jungtinio bilieto? Aš to nesuprantu. <...> Atidarė prieš porą metų traukinį Krokuva–Varšuva–Mockava–Kaunas–Vilnius. Bilietas yra vienas. Kaip čia su lenkais suderina, o čia nesuderina“, – svarsto jis.
Būtina gerinti vietinę infrastruktūrą
U. Armalis pažymi, kad Lietuvoje šiuo metu prioritetas turėtų būti vietinis susisiekimas.
„Jeigu pasižiūrėtume statistiką tiek Latvijoje, tiek Estijoje keliaujančių traukiniais skaičius yra žymiai didesnis negu Lietuvoje. Tai kame problema yra? Gal tada pradėkime pirmiausia nuo savo vietinio susisiekimo“, – sako jis.
Pasak LKVA viceprezidento, pavyzdžio reikėtų semtis iš tokių Vakarų Europos miestų kaip, pavyzdžiui, Berlynas, kuriame traukiniai, pašnekovo teigimu, ne tik kursuoja dažniau, bet ir turi tarpusavyje suderintą viešojo transporto infrastruktūrą – greta esančias traukinių ir autobusų sustojimo stoteles bei suderintus tarpusavio grafikus, ko Lietuvoje, pasak U. Armalio, nėra.
„Kadangi yra nesuderintas viešasis transportas, kadangi traukinių bilietai yra brangūs, kadangi nėra, kaip Vokietijoje, priimta, Park and Ride sistema, kur palieki automobilį ir važiuoji traukiniu, tol viešasis transportas tiek kelionės traukiniais nebus populiarios“, – aiškina LKVA viceprezidentas.
E. Vasiliauskas pažymi, kad investuoti reikia ir į geresnį tarpusavio miestų susisiekimą bei geležinkelių infrastruktūrą, kadangi šiuo metu Lietuvos traukiniai, palyginus su vakarų valstybėmis, tokiomis kaip Lenkija ar Vokietija, vis dar yra gana lėti ir didelėje dalyje atkarpų, pasak E. Vasiliausko,
vidutiniškai siekia tik apie 80 km/h greitį.
„Lietuvos pusė labai daug darė ir traukiniai, lyginant su Latvija, yra pas mus geresni. Elektrifikacijos projektas iki Klaipėdos (vykdomas – tv3.lt) – visgi renovuoja tas linijas, atkarpomis. Progresas yra, bet mes norėtume greičiau. Visi norime greičiau bet norai yra viena – galimybės kita“, – sako geležinkelių entuziastas.
Planuojama mažinti persėdimų skaičių ir kainą
Pasak „LTG Link“ atstovės Olgos Malaškevičienės, naujai suderintas maršrutas tarp Vilniaus ir Talino yra trijų Baltijos šalių vežėjų – „LTG Link“, „Vivi“ ir „Elron“ – glaudaus bendradarbiavimo rezultatas.
„Tai nėra naujai sukurtas maršrutas, tai yra trijų šalių traukinių tvarkaraščių suderinimas, leidžiantis per vieną dieną nuvykti iš Vilniaus į Taliną arba iš Talino į Vilnių,“ – pabrėžė ji.
Pasak O. Malaškevičienės, iki šiol tokios galimybės nebuvo ir pažymėjo, kad tokio susisiekimo tarp šių šalių nebuvo jau maždaug 30 metų.
Anot „LTG Link“ atstovės, ateityje taip pat planuojama tobulinti kelionių traukiniais patogumą – sukurti vieningą bilietų pardavimo sistemą, leidžiančią keleiviams įsigyti bilietus vienoje vietoje patrauklesne kaina. Planuojama mažinti ir persėdimų skaičių.
„Galutinis visų vežėjų tikslas – tiesioginis maršrutas tarp Vilniaus, Rygos ir Talino. <...> Vieningo bilietų pardavimo sprendimo, leidžiančio įsigyti bilietus patrauklesne kaina, dar teks palaukti, nes tai yra susiję su skirtingų šalių mokestiniais reikalavimais ir kiekvieno vežėjo IT sistemų suderinamumo galimybėmis,“ – sako O. Malaškevičienė.
Be to, pašnekovė pabrėžia, kad kelionė keleiviams organizuojama, kad net vėluojant traukiniui jie pasiektų galutinį tikslą.
„Persėdimui stotyse numatyta nuo 12 iki 19 minučių, todėl net jei traukinys vėluotų iki 10 minučių. galimybė tikrai yra – traukiniai stotyje sustoja netoli vienas kito. Svarbu vėluojant traukiniui, apie savo planus tęsti kelionę kitu traukiniu pranešti traukinio personalui. Visų šalių vežėjų personalas padarys viską, kas įmanoma, kad kelionės patirtis būtų kuo sklandesnė,“ – komentuoja O. Malaškevičienė.
„LTG Link“ duomenimis, per 2024 m. 97 proc. traukinių į galutinę stotelę atvyko laiku.
Startavo traukinių maršrutas iš Vilniaus į Taliną
Liepos 6 d. startavo traukinio maršrutas tarp Vilniaus ir Talino, pratęsiant jau daugiau nei metus veikiantį reisą Vilnius–Ryga.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos vežėjams – „LTG Link“, „Vivi“ ir „Elron“ suderinus traukinių tvarkaraščius, keleiviai per 10 valandų iš Vilniaus į Taliną ar atgal galės nuvykti su dviem persėdimais – Rygoje ir Latvijos bei Estijos pasienio mieste Valgoje.
Traukiniai šiuo maršrutu vyks kasdien: iš Talino jie išvyks 10.25 val. ir į Vilnių atvyks 21 val., o iš Vilniaus išvyks 7.05 val. ir Taline bus 17.35 val. Jungtis taip pat leis traukiniais pasiekti antrą didžiausią Estijos miestą Tartu.
„LTG Link“ teigimu, kol kas keleiviai turės įsigyti atskirus bilietus kiekvienoje šalyje, tačiau visi trys vežėjai siekia kuo greičiau sukurti bendrą bilietų įsigijimo platformą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
