5. Kupranugarių žokėjai Persijos įlankoje
Kiekvieną mėnesį apie 30 berniukų, sulaukusių vos dvejų metų, atgabenami iš Pakistano dirbti kupranugarių žokėjais. Vergų šeimininkai juos įsigyja ne todėl, kad dvimečiai yra puikūs žokėjai, bet todėl, kad tokio amžiaus vaikus lengviau fiziškai formuoti – stabdyti jų brendimą ir svorio augimą.
Lenktyniauti vaikai pradeda nuo dešimties metų, nors legaliai tai gali daryti tik sulaukę 14 metų. Jei vaikai nepateisina savo šeimininko vilčių, jie yra kankinami arba paprasčiausiai nužudomi. Kupranugarių versle sukasi tokie dideli pinigai, kad jų šeimininkai užsimerkia prieš smurtą. Ištrūkę iš šios vergystės vaikai gali jausti pasekmes visą likusį gyvenimą, įskaitant protinius ar fizinius sutrikimus ar net neįgalumą. UNICEF stengiasi užkirsti kelią tokiam vaikų išnaudojimui ir skatina ir skatina per kupranugarių lenktynes naudoti elektrinius žokėjus.
4. Prekyba vaikų organais
Vis didėjanti transplantuojamų organų paklausa privertė pajudėti ir organizuotas nusikaltėlių gaujas. Jos pradėjo grobti vaikus ir pardavinėti jų organus juodojoje rinkoje. Po 2010-aisiais įvykusio žemės drebėjimo Haitis tapo vaikų grobimo židiniu, mat čia našlaičiais liko dešimtys tūkstančių vaikų. Prekyba vaikais buvo didžiausia to meto humanitarinės pagalbos darbuotojų, bandančių surasti tolimus vaikų giminaičius, problema.
Net ir esant itin griežtoms organų transplantacijos taisyklėms, juodoji rinka klesti, mat žmonėms žūtbūt yra reikalingi organai ir jų mirties baimė, ko gero, yra kur kas didesnė už pažeidimus, kuriuos jie padaro. Manoma, kad per metus juodojoje rinkoje yra parduodama apie 70 tūkst. inkstų. Kiek vaikų pagrobiama organų donorystei – nėra tiksliai žinoma, tačiau, kaip teigia ekspertai, skaičiai gali būti kur kas didesni nei įsivaizduojama. Kartais vaikai taip ir nesurandami po jų dingimo.
3. Priverstinis darbas kasyklose
Darbas kasyklose yra vienas sunkiausių ir pavojingiausių pasaulyje. Ilgos darbo valandos, sunkus fizinis darbas, nuolatinis erdvės trūkumas dar labiau apsunkina ir taip pavojingą aplinką. Net gerai treniruotiems suaugusiems šis darbas yra pavojingas, o ką kalbėti apie milijonus vaikų Afrikoje, Lotynų Amerikoje, Europoje ar Azijoje dirbančių nesaugiose kasyklose.
Vos trejų sulaukę vaikai atsiduria kasyklose ir dirba už itin mažą atlygį arba net šio negauna. Paprastai jie dirba 24 valandas trunkančias pamainas. Kasyklose dirbančios mergaitės neretai tampa prostitutėmis. Čia dirbančių vaikų organizmai veikiami chemikalų, dulkių ar mirtinai pavojingų metalų. Jų augantys kūnai deformuojasi dėl sunkių nešulių, o per kvėpavimo organus į organizmą patenkantys toksiški chemikalai ir metalai sunkiai pažeidžia jų nervų sistemą. Tokie vaikai nesimoko ir negauna jokios sveikatos apsaugos.
2. Ginkluotuose konfliktuose kariaujantys vaikai
Nuo tada, kai atsirado lengvieji ginklai, armijos gretose atsirado ir vaikų. Teroristinėse grupuotėse, pilietiniuose karuose ir privačiose kariuomenėse visame pasaulyje šimtai tūkstančių vaikų paverčiami ginklu. Jie yra lengvai įbauginami ir geriau supranta nurodymus nei suaugusieji, be to, jie paprastai nežino savo teisių, ieško suaugusiųjų globos ir priežiūros, tad mažiau linkę bėgti. Paprastai tokie vaikai kitokio pasaulio net nepažįsta, tik smurtą ir vergystę.
Vaikai taip pripranta prie karo, kad jiems žudymas tampa tokiu pat įprastu veiksmu kaip miegas ar valgymas. Dažniausiai jie patenka į kariuomenes iš karo nuniokotų kaimų, kuriuose jie būna vieninteliai išgyvenusieji atakas.
Tie, kurie sugebėjo pasprukti, pavyzdžiui per Siera Leonės pilietinį karą, buvo paimti į vergovę priešininkų pusėje. Jie turi žudyti kitus vaikus, bandančius pabėgti. Kartais išgyvenusiems vaikams tenka stoti prieš karo tribunolus. Somalyje, užuot išlaisvinus vaikus iš vergystės, jie buvo apkaltinti karo nusikaltimais.
1. Šokolado vergovė Dramblio Kaulo Krante
Dauguma vaikų tiesiog nušvinta gavę šokoladinį saldumyną, bet yra ir tokių, kurie vergauja šokolado pramonėje ir net neįsivaizduoja, kas tai yra šokoladas ir kokio jis skonio. Ganoje ir Dramblio Kaulo Krante, kur pagaminama 60 % visos pasaulio kakavos, klesti nelegalus vaikų darbas. Kai kurių vaikų, dirbančių kakavos laukuose, tėvai yra šių laukų savininkai. Tačiau dauguma vaikų čia dirba priverstinai.
Manoma, kad kakavos laukuose dirba apie pusė milijono vaikų. Tapę našlaičiais ar benamiai vaikai priverčiami dirbti jėga arba pažadant jiems geresnę ateitį. Niekas nenori prisiimti atsakomybės – valdžia kaltina kakavos pramonę, pramonininkai – valdžią. Siūlomas teisės aktas, garantuosiantis produktų be vergų darbo indėlio į gamybą buvo atšauktas po pramonės gigantų spaudimo. BBC žurnalistams pavyko išsiaiškinti, kad net jei ant šokolado ir yra įspaustas sąžiningos prekybos ženklas, tai dar negarantuoja, kad jis buvo pagamintas nenaudojant vergų darbo.
