10. Vėžys ne visada yra vėžys
Blogiausia žinia, kurios nelaukia nė vienas pacientas – vėžio diagnozė. Kuo anksčiau vėžys diagnuozajamas, tuo lengviau jį gydyti. Tačiau toks entuziazmas ir gydymas to, ko iš tikrųjų nėra, taip pat gali būti pavojingas.
Dažniausiai gydytojai klysta diagnozuodami krūties vėžį, mat kiekviena mažiausia anomalija gali būti panaši į vėžinį darinį. Dažniausiai suklystama dėl DCIS (Ductal Carcinoma In Situ). Tai pieno liaukose atsirandantys pakitimai, kurie tik itin retais atvejais tampa vėžiniais. Dažniausiai visos sergančios išgyvena, nesvarbu, koks gydymas skiriamas.
9. Kai kurios vakcijos yra neveiksmingos
2012-aisiais JAV buvo didžiausias kokliušo protrūkis nuo 1955-ųjų. Keisčiausia, kad nuo šios ligos skiepijama jau daugiau nei 50 metų. Kokliušą sukelia dviejų rūšių bakterijos - Bordatella pertussis ir Bordatella parapertussis. O vakcina, pasirodo, veiksminga tik nuo pirmosios bakterijos – B. pertussis.
Antrojo tipo bakterijos tuo tarpu klestėjo, ir tuomet, kai jau buvo išrasta vakcina, jos spėjo užaugti net 40 kartų didesnės nei įprastai, tad vakcina tapo nebe tokia efektyvi, kaip turėjo būti. 2011-aisiais JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai beveik padvigubino rekomenduojamas vakcinos dozes.
Vakcinos gali sustiprinti virusus, paskatinti jų mutacijas. Kinijoje nutiko turbūt blogiausias variantas, kai hepatito B vakcina paskatino virusus daugintis dvigubai greičiau nei įprastai. Panašiai nutiko ir su gripo virusu – vakcinos, galima sakyti, paskatina virusus kovoti dėl išlikimo.
8. Gydytojo paskirti vaistai gali sukelti diabetą
Antrojo tipo diabetu susergama, kai žmogaus kūnas nepagamina pakankamai insulino arba negali jo efektyviai panaudoti. Tuomet kraujotakoje padidėja cukraus arba gliukozės kiekis, kuris laikui bėgant pažeidžia nervus ir kraujagysles. Amerikoje apie 2.3 mln. žmonių serga antrojo tipo diabetu, o sergančiųjų skaičius kasmet didėja.
Paaiškėjo, kad gana dažnai gydytojų skiriami antidepresantai gali sukelti diabetą. Vien Jungtinėje Karalystėje 2011-aisiais buvo išrašyta 46.7 mln. receptų šiems vaistams įsigyti. Pietų Hamptono universiteto mokslininkai, išanalizavę duomenis, pastebėjo, kad du dažniausiai išrašomus antidepresantus vartoję pacientai dvigubai dažniau susirgdavo diabetu. Nors tyrimų rezultatai buvo paskelbti dar 2008-aisiais, vaistai ir toliau buvo skiriami pacientams.
7. Kai kurie vaistai padidina riziką susirgti vėžiu
Kraujo spaudimą reguliuojantys vaistai net tris kartus padidina riziką susirgti krūties vėžiu. Vien JAV apie 58.6 mln. žmonių vartoja vaistus aukštam kraujo spaudimui normalizuoti.
Šis ryšys tarp vaistų ir sergamumo vėžiu buvo pastebėtas ištyrus 1763 krūties vėžiu sergančias moteris. Paaiškėjo, kad vartojančioms tam tikros rūšies vaistus kraujo spaudimui reguliuoti susirgti vėžiu tikimybė padidėja net 2.5 karto. Rizika didėja vyresnėms nei 55 metų amžiaus moterims. Blogiausia, kad gydytojai neperspėja pacientų dėl galimų pasekmių vartojant vaistus.
6. Aspirinas gali sukelti vidinį kraujavimą
Gydytojai paprastai rekomenduoja vartoti mažas aspirino dozes, kurios padeda apsisaugoti nuo kraujo krešulių susidarymo ir taip sumažinti infarkto ar insulto riziką. Tačiau gydytojai nutyli, kad net ir mažų dozių aspirino vartojimas gali sukelti stiprų vidinį kraujavimą. Be to, aspirinas toli gražu ne visiems yra veiksmingas. Kai kurie žmonės turi aspirinui atsparius trombocitus, kurie nuslopina teigiamą poveikį.
