Romos katalikų vykdytas seksualinis išnaudojimas
Galingųjų vykdytas naiviųjų, nekaltųjų ir bejėgių seksualinis išnaudojimas istoriškai nėra naujovė, bet kai tai įvyksta galingiausioje viso pasaulio krikščionių struktūroje, jie tampa dar labiau verti pasišlykštėjimo. Vaikų prievartavimas ir išnaudojimas daugelio požiūriu turbūt yra žiauriausias, šlykščiausias nusikaltimas ir nuodėmė, kurią gali padaryti žmogus.
Dvasininkai šias nuodėmes turėtų suprasti geriau už daugelį žmonių, ypač atsižvelgiant į tai, kad visame pasaulyje katalikai kunigus vertina kaip didelius autoritetus, antruosius savo vaikų tėvus ir puikius morališkumo mokytojus. Tada iškyla klausimas, kokiu būdu Romos katalikų bažnyčioje galėjo įvykti seksualinio vaikų išnaudojimo skandalas?
Bažnyčia šeštajame praeito amžiaus dešimtmetyje rengė susitikimus, kuriuose buvo aptariamas vaikų seksualinio išnaudojimo problema, bet nieko nebuvo padaryta, kad kaltieji būtų nubausti, o pati istorija daugiau nebepasikartotų. Skandalai masinės žiniasklaidos nepasiekė iki pat devintojo dešimtmečio, ir tai sukėlė įtarimą, kad Popiežiai ilgą laiką šiuos nusikaltimus paprasčiausiai slėpė. Šis skandalas sudavė rimtą smūgį Romos katalikų bažnyčios reputacijai.
