Tarptautinis gelbėjimo komitetas (IRC) paviešino 2021-ųjų šalių, kurioms bus reikalinga skubi pagalba, sąrašą. Būtent šiose valstybėse tikimasi didžiausio krizės protrūkio pasaulyje. Kitais metais šios šalys gali sulaukti jau trigubo smūgio: konfliktų, klimato kaitos poveikio ir Covid-19 pandemijos.
„2020-ieji įsimins kaip vieni iš labiausiai sukrečiančių metų per visą istoriją, tačiau artėjantys metai bus prisimenami kaip tie, kurių metu mes padėsime tiems, kuriems to labiausiai reikia, arba ne“, – cituojamas IRC vadovas Davidas Milibandas. Jo teigimu, sudarytas šalių sąrašas turėtų pasitarnauti valstybių vadovams ir suinteresuotiems asmenims įvertinant humanitarinės krizės padarinių kainą – ir kaip staigiai į tai reikia reaguoti.
Šalių, kuriose kitais metais IRC numato sudėtingiausią situaciją:
10. Mozambikas
Gyventojų skaičių: 31,3 mln. Reikės pagalbos: 1,3 mln. Pernai sąraše: nebuvo
Anksčiau ši valstybė IRC net nebuvo stebima, o nuo 2021-ųjų atsidūrė 10-uke. Mozambikas vis dar sunkiai tvarkosi su dviejų galingų 2019-ųjų ciklonų pasekmėmis. Maža to, dalyje šalies aktyviai vystosi karinis konfliktas.
9. Venesuela
Gyventojų skaičius: 28,7 mln. Reikės pagalbos: 7 mln. Pernai sąraše: 5-oji vieta
Venesuelos naftos pramonės žlugimas buvo pagrindinė sudėtingos ekonominės situacijos priežastis. Tai nulėmė faktiškai sustojusią sveikatos apsaugos sistemą, šalies gyventojų skurdą ir net badą. Covid-19 ribojimai privertė likusius šalyje venesueliečius užsidaryti namuose, be galimybės išvykti svetur, o jau išvykusius – grįžti atgal.
8. Nigerija
Gyventojų: 206,1 mln. Reikės pagalbos: 8,9 mln. Pernai sąraše: 4 vieta
Po dešimtmečio konfliktų laikotarpio be gyvenamosios vietos liko apie 3 mln. gyventojų, dar milijonai susiduria su bado problema. Civiliams ir kitais metais kils grėsmė būti įtrauktiems į karinius konfliktus, o 2020-aisiais tai buvo viena pavojingiausių vietų iš visų sąrašo šalių.
7. Pietų Sudanas
Gyventojų: 11,2 mln. Reikės pagalbos: 7,5 mln. Pernai sąraše: 7 vieta Aukštą Pietų Sudano vietą reitinge lemia visoje šalyje tvyrantis humanitarinės pagalbos poreikis ir trapus taikos susitarimas, kuris gali greitai subyrėti atsiradus papildomai COVID-19 įtampai. Naujoji vienybės vyriausybė pradėjo savo pareigas tik 2020 m. pradžioje. Jai tenka iššūkis vadovauti šalies atsigavimui po pilietinio karo ir nepaliaujamai plintant smurtui, ekonominei krizei, o dabar ir precedento neturinčiai pandemijai vienoje silpniausių pasaulio sveikatos sistemų.
6. Burkina Fasas
Gyventojų: 20,9 mln. Reikės pagalbos: 3,5 mln. Pernai sąraše: 8 vieta
Tai yra šalis, kurioje situacija ženkliai blogėja kasmet. Dar pernai Burkina Fasas pirmą sykį buvo įtrauktas į sąrašą, o šiais metais jam jau numatyta 6-oji vieta. Augantis konfliktas skatina staiga didinti humanitarinius poreikius ir kartu su ekonominiu Covid-19 krizės poveikiu – auga ir bado rizika. Šiuo metu Burkina Fase yra daugiau nei 1 milijonas savo būsto netekusių žmonių, ir tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei prasidedant 2020 m.
5. Etiopija
Gyventojų: 115 mln. Reikės pagalbos: 21,3 mln. Pernai sąraše: buvo paminėta, be vietos
Trečius metus į stebimų valstybių sąrašą patenkanti Etiopija 2021-aisiais susidurs su nemaža iššūkių. Šiauriniame Tigrėjaus regione vyksta didelė konfrontacija tarp federalinės vyriausybės ir Tigrajaus žmonių išlaisvinimo fronto (TPLF). Tuo pačiu metu dėl klimato pokyčių, didžiausio skėrių protrūkio per stebėjimų istoriją ir COVID-19 pandemijos, žmonių, kuriems reikia pagalbos, skaičius padidės iki antro pagal dydį pasaulyje.
4. Kongo Demokratinė Respublika
Gyventojų skaičius: 89,6 mln. Reikės pagalbos: 19,6 mln. Pernai sąraše: 2 vieta
Šiuo metu Kongo Demokratinėje Respublikoje žmonių, kurie susidūrė su bado krize, skaičius yra didžiausias visame pasaulyje. Penketuke labiausiai nukentėjusių šalių sąraše šalis atsiduria trečius metus paeiliui. IRC pažymima, kad KDR humanitarinę krizę išgyvena jau ketvirtą dešimtmetį ir artėjančiais metais susidurs ne tik su įsisenėjusiomis problemomis, tokiomis kaip šalį persekiojantys ginkluoti konfliktai, bet ir ebolos ar Covid-19 protrūkiai.
3. Sirija
Gyventojų skaičius: 17,5 mln. Reikės pagalbos: 13 mln. Pernai sąraše: 3 vieta
2021 metai žymi konflikto Sirijoje dešimtmetį, tačiau smurtas, žmonių migracija ir humanitariniai poreikiai toliau auga. Sirija taip pat yra mirtiniausia šalis humanitarinės pagalbos teikėjams. Išpuoliai prieš pagalbos darbuotojus, civilius gyventojus, namus ir ligonines išlieka dažni. Sveikatos apsaugos sistema buvo sunaikinta, o tai pakenkė sirų gebėjimui susidoroti su COVID-19 iššūkiais.
2. Afganistanas
Gyventojų skaičius: 38,9 mln. Reikės pagalbos: 18,4 mln. Pernai sąraše: 6 vieta
Afganistanas pakilo į antrąją vietą IRC sąraše dėl to, kad susidūrė su stipriu trigubo grėsmių poveikiu: COVID-19 ir klimato pokyčių, taip pat dėl netikrumo užstrigus vyriausybės ir Talibano taikos procesui. Po keturis dešimtmečius trukusių įvairių krizių, humanitariniai poreikiai Afganistane sparčiai auga pandemijos ir nesutramdomo smurto metu. Žmonių, kuriems reikia pagalbos 2021 m., skaičius padvigubėja, lyginant su 2020 m. pradžia.
1. Jemenas
Gyventojų skaičius: 29,8 mln. Reikės pagalbos: 24,3 mln. Pernai sąraše: 1 vieta
Jemenas 1-oje vietoje IRC stebimų šalių sąraše atsiduria trečius metus paeiliui. Penkerius metus trunkant didžiuliam ginkluotam konfliktui, neturint finansavimo ir užgriuvus COVID-19 krizei humanitarinė pagalba šiais metais buvo priversta žlugti. Aštuoniasdešimt procentų šios šalies gyventojų reikia pagalbos. Jemeniečiai sako IRC, kad jie labiau jaudinasi dėl bado nei dėl COVID-19: pandemijai gilinant šalies ekonominę krizę ir nematant jokio politinio sprendimo, Jemenui gresia badas.
