Per daugiau nei du dešimtmečius Kaunas sėkmingai ėjo keliu, kuris niekur neveda. Užsispyrusio, gabaus, tačiau uždaro ir naujovių priimti nesugebančio provincialaus regiono centro keliu. Akis badantis Vilniaus pavyzdys tarsi turėtų skatinti keistis, tačiau tik dar sparčiau grimztame į dumblą, iš kurio be išorinės pagalbos išsivaduoti nesugebame. Per šiuos metus kai mus vienas po kito lenkė geriau sugebantys tvarkytis miestai pripratom prie šabloniškų, bandančių pateisinti neveiklumą tezių: „bepigu Vilniui, ten ministerijos, ambasados“, „lengva klaipėdiečiams, jie gi uostą turi“.
O ką gi turi tokio Alytus ar Marijampolė, kurių gatvėmis pasivažinėjus pastebi akivaizdžius skirtumus ir ne kauniečių naudai.
Kai kam tokia situacija – ramaus ir nieko nekeičiančio užutekio – tarsi ir tiktų, tačiau kaip ir daugelis kauniečių esu tas Kauno patriotas, kuris niekada nesutiks, jog antras didžiausias šalies miestas turėtų pasiduoti šiai tėkmei. Tam reikalingi nuoseklūs ir kryptingi žingsniai. Dėl jų, tikiu, galėtų sutarti visi miestui norintys dirbti politikai.
Pirma, Kaunas turi tapti realia nacionalinės lietuvių valstybės širdimi. Niekas iš Kauno nesugebėtų atimti tarpukario istorijos, unikalios tuometinės kultūros ir šalies politinio elito darbų. Istorinį paveldą galima ir būtina pritaikyti XXI amžiaus aplinkybėms, tačiau nesudėtingas uždavinys, siekiant užimti tuščią vietą, kurioje nei Vilnius, nei Klaipėda niekada nesijaus patogiai.
Antra, Kaunas turi nuosekliai plėtoti pasirinktas ir regionui perspektyviausias verslo šakas. Jau dabar būtent Kaunas yra tapęs logistikos verslų sostine – šią rolę dar labiau sustiprins ne už tokių tolių pradėsianti veikti „Rail Baltica“ geležinkelių linija, statoma krovininė prieplauka Marvelėje, kuri leis integruotis vandens transportui į bendrą logistikos grandinę su Klaipėdos jūrų uostu, tačiau transportas – tik viena iš sričių, kurioje Kaunas yra ir gali būti nepralenkiamas.
Trečia, unikali geografinė padėtis ir ne tik „Žalgirio“ pasiekimai lemia išskirtines galimybes toliau vystyti sporto infrastruktūrą, išnaudoti jau turimas galimybes – „Žalgirio areną“, Dariaus ir Girėno sporto kompleksą, Kauno marias ir kitus Lietuvoje konkurentų neturinčius objektus. Kai kurie iš jų jau dabar yra virtę ir neatsiejama pramogų pasaulio dalimi – Kaunas, o ne Vilnius dėl savo geografinės padėties bei talpesnės arenos užėmė vietą pasaulinio garso atlikėjų maršrutuose. Tačiau tai – tik pradžia, kurią galima ir būtina tęsti.
Ketvirta, esama aukštojo mokslo infrastruktūra tikrai nenusileidžia sostinei, mūsų universitetai ir kolegijos jau dabar žinomi technologinių, medicinos ir žemės ūkio mokslų srityse. Būtina stiprinti šią lyderystę, kelti ambicingus tarptautinius tikslus, konkuruoti bei lygiuotis ne į Vilnių, o į Rygą, Stokholmą, Varšuvą ar Sankt Peterburgą.
Penkta, Kauno marios, Neris, Nemunas ir jų santaka turi tapti realia, o ne deklaratyvia rekreacijos zona – Birštono ar Druskininkų artumas šią užduotį gerokai apsunkina, tačiau kartu gyvu pavyzdžiu rodo, jog šioje srityje Kaunas tik stebi, o ne stebina.
Šešta, susisiekimas Kauno mieste turi būti iš esmės perplanuotas ir parengtas visiškai naujas plėtros planas, kuriame pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas ne grandioziniams objektams su diskutuotina verte, o labai konkrečių problemų sprendimui – efektyviam ir patogiam viešajam transportui, kokybiškai ir prižiūrimai infrastruktūrai, naujų miesto plėtros centrų įjungimui į bendrą sistemą.
Septinta, Kauno miestui pagaliau būtina keisti požiūrį į aplinką ir jos tausojimą. Ekologinės Kauno marių problemos, kurias pastebi visi svečiai – tik žiedeliai. Atliekų tvarkymo sistemos projektuotojų klaidos, savivaldybės kontroliuojamų komunalinių paslaugų įmonių veikla – visa tai reikalauja profesionalaus nuolatinio dėmesio, o ne „gaisrų gesinimo“ taktikos.
Aštunta, Kaunas privalo rasti, kaip į miesto gyvenimą įtraukti senjorus, neįgalius asmenis. Jų patirtis, noras būti kartu ir dirbti bendruomenės labui turi būti skatinamas tiek savivaldoje, tiek ir bendruomenėse. Tam būtini ne tik formalūs laipteliai į viešąsias įstaigas – daug svarbiau, jog tie „laipteliai“ taptų nuolatine kiekvieno miesto tarnautojo darbo dalimi.
Devinta, Kaunas turi stiprinti savo kultūros ir meno traukos centrus – puikūs profesionalai jau dabar garsina miestą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Savivalda privalo lyderiams užtikrinti sąlygas neatitrūkti nuo kolegų kitose valstybėse, remti tarptautinius mainus, skatinti kultūros ir meno darbuotojus ieškoti gerų pavyzdžių ir dalintis savo patirtimi ne tik šalies, o tarptautiniu mastu.
Dešimta, Kaunas turi nebijoti būti ambicingas XXI amžiaus miestas. Mes turime paveldėję puikią vietą pasaulyje, verslo, mokslo ir kultūros bei pramogų infrastruktūrą, nuostabius žmones – tai puikus puikių galimybių kokteilis. Atverdami duris, priimdami naujoves ir puoselėdami savo šimtmečių tradicijas galime kurti miestą, kuris bus pasididžiavimo šaltinis ir puikių žmonių traukos centras.
Kauno miesto savivaldybės tarybos narys- dr. Gintautas Labanauskas
