Šiuo metu „Premium“ segmente dominuoja trys europietiški gamintojai : „Audi“, BMW ir „Mercedes Benz“. Jiems įgelti nuolatos trokšta „Acura“, „Alfa Romeo“, „Jaguar“, „Infiniti“, „Lexus“ ir kas be ko - „Volvo“, tačiau jeigu ne ekonominės krizės, pasauliniai karai ir kitos negandos, šiandien „Premium“ segmente turėtume žymiai daugiau pasirinkimų.
Kviečiame susipažinti su dešimt automobilių gamintojų, kurie prieš 50, 70 ar net 80 metų buvo laikomi aukščiausios lygos nariais. Gamintojais, kurie kūrė tik prabangius automobilius, turtingiausiems pasaulio žmonėms.
STUTZ, 1911–1937
Prieš daugiau kaip 100 metų, prabangių automobilių paklausa labiausiai augo Jungtinėse Valstijose. Milžinišku greičiu augantys miestai, sparčiai savo pinigines pildantys verslininkai norėjo ištaigingų, prabangių automobilių, kurie atspindėtų jų padėtį visuomenėje.
1911 metais įkurta „Stutz Motor Company“ savo duris atvėrė tik dėl vieno tikslo - sukurti pačius geriausius prabangius automobilius pasaulyje. Jungtinėse Valstijose įsikūręs gamintojas pirmąjį automobilį pagamino 1911 metais, tačiau įsismarkavusi Didžioji ekonominė krizė, prasidėjusi 1929 metais ir pasibaigusi 1933 metais, labai greitai apkarpė bet kokias gamintojo ambicijas. Dėl akivaizdaus lėšų trūkumo, „Stutz Motor Company“ buvo priversta 1935 metais paskelbti bankrotą.
Įdomus faktas - 1927 metais kompanijos įkūrėjas su savo gamybos automobiliu pagerino pasaulio greičio rekordą. 24 valandas su trumpais sustojimais važiavęs „Stutz“ automobilis sugebėjo pasiekti vidutinį 109.5 km/val. greitį.
ISOTTA-FRASCHINI, 1900–1948
„Isotta“ visame pasaulyje gerai žinomas tik vyresnio amžiaus automanams. Italijoje gimęs automobilių gamintojas, per beveik 50 metų egzistavimą visame pasaulyje užsitarnavo aukščiausios klasės automobilių ir sunkvežimių gamintojo vardą. „Isotta“ netgi gamino variklius laivams ir lėktuvams.
Kaip bebūtų keista, tačiau kompanijos įkūrėjas, Cesare Isotta, net negalvojo, jog 1900 metais įkurta kompanija specializuosis prabangių automobilių gamyba. Cesare Isotta įmonė vertėsi daužtų automobilių supirkimu, jų taisymu ir vėliau - pardavimu. Tačiau matydamas kitų gamintojų kūrinių trūkumus, jis 1904 metais savomis rankomis sukonstravo pirmąjį „Isotta“ markės automobilį.
Šviesią markės ateitį, deja, užtemdė pasaulinė krizė ir antrasis pasaulinis karas. Nors karo metu Isotta gamino lengvuosius automobilius, tačiau sumažėjusi paklausa, jų gamybą privertė sumažinti iki minimumo. Galiausiai kompaniją buvo priversta paskelbti bankrotą.
BORGWARD, 1924–1961
Carlo Borgwardo įkurta automobilių kompanija geriausiai buvo žinoma Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose didesnėse šalyse. Netradicinis automobilių dizainas, „Borgward“ markės modeliams labai greitai padėjo surasti vietą po saulę.
Augantis populiarumas leido šiai vokiškų automobilių markei išplėsti modelių gamą ir netgi sukurti tris naujas markes, kurios gamino skirtingo dydžio ir kainų segmento automobilius.
Neoficialiai sakoma, jog „Borgward“ privalėjo paskelbti bankrotą dėl didžiulio konkurentų ir žiniasklaidos spaudimo. Neva, sparčiai populiarėjantis gamintojas kėlė grėsmę kitoms vokiškų automobilių markėms, tad kiti gamintojai, į pagalbą pasitelkdami žiniasklaidą, visuomenės akyse sunaikino gerą „Borgward“ reputaciją. Ko gero tai tik sutapimas, tačiau bankrutavusios kompanijos gamyklos atiteko konkurentams.
CORD, 1929–1932
„Cord“ buvo viena įdomiausių trečiojo ir ketvirto dešimtmečio automobilių gamintojų. E.L. Cordo įkurta kompanija stengėsi nežaisti pagal jau sukurtas taisyklės. „Cord“ įkūrėjas nuolatos stengėsi kurti inovatyvius, technologiškai pranašesnius automobilius.
„Cord“ įkūrėjas pasaulį sudrebino pristatęs dvi naujoves: priekinių varančiųjų ratų pavarą ir iš už užtvaros išlendančius žibintus. Pastarasis amerikiečio sprendimas vėliau evoliucionavo ir tapo norma devintame dešimtmetyje, kai automobilių gamintojai masiškai naudojo pasikeliančius ir nusileidžiančius žibintus.
HORCH, 1899–1940
Jeigu esate „Audi“ markės gerbėjas, jūs turėtumėte puikiai žinoti kas per automobilių gamintojas buvo „Horch“ ir kodėl jis turi tokį didžiulį vaidmenį „Audi“ markės istorijoje.
Sėkmingai besiklostantis verslas leido „Horch“ dar labiau sustiprinti savo pozicijas ir kartu su „DKW“, „Wanderer“ bei „Audi“, 1932 metais suformuoti naują ir didžiulį „Auto Union“ koncerną, o šio koncerno viršūnėje – „Horch“ su savo prabangiais modeliais.
Iki pat antrojo pasaulinio karo pradžios, „Auto Union“ buvo vienas didžiausių automobilių koncernų Vokietijoje, tačiau visus plėtros planus sujaukė iš oro krentančios bombos ir vakarietiškų technologijų ištroškusi Sovietų Sąjungos armija. Būtent ji, pasibaigus antrajam pasauliniam karui, gamyklose buvusius konvejerius ir kitas paslaptis išsivežė į Rusijos gilumą.
IMPERIAL, 1955–1975
Iki pat 1955 metų, „Imperial“ vardas buvo naudojamas pačiuose keisčiausiuose, prabangiausiose ir unikaliausiose „Chrysler“ inžinierių kūriniuose. Pradedant kabrioletais ir baigiant ilgais bei plačiais sedanais.
Po ilgos gumos tempimo, „Chrysler“ nusprendė, jog „Imperial“ privalo tapti atskiru prekiniu ženklu bei tokiu būdu įtikti „Lincoln“, „Packard“ ir „Cadillac“ vairuotojams.
1955 metais pro „Chrysler“ gamyklos duris pradėjo riedėti nuostabaus grožio prabangūs sedanai, kurie anuomet kainavo 15 tūkst. dolerių, arba maždaug 130 tūkst. šiuolaikine valiuta.
Deja, tolimesnį „Imperial“ egzistavimą nutraukė pasaulinė naftos krizė, kurios metu prabangūs ir neekonomiški automobiliai, tiesiogine žodžio prasme, išėjo iš mados.
NAPIER, 1900–1924
„Napier“ būtų galima pavadinti tarptautiniu projektu. Kompaniją įkūrė britų inžinierius ir iš Australijos kilęs lenktynininkas. Jauni ir ambicingi vyrukai neturėjo tikslo įžengti į prabangių automobilių segmentą, tačiau po gausybės pergalių įvairiose lenktynėse, šios markės vardas pradėjo skambėti ne tik tarp autosporto fanatikų, bet ir tarp tų, kurie mėgdavo turėti labai brangius žaisliukus.
„Napier“ pakilimą išgyveno 1910 - 1912 metais, kai per metus pagamindavo po maždaug 700 automobilių. Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui „Napier“ labai greitai persiorientavo ir pradėjo gaminti 12 cilindrų variklius lėktuvams.
Nors paskutinį variklį lėktuvams „Napier“ pagamino 1924 metų žiemą, tačiau kompaniją įkūręs inžinierius panoro tęsti bendradarbiavimą su lėktuvų gamintojams.
1942 metais „Napier“ įsigijo „English Electric“, 1961 metais ji pateko į „Rolls-Royce“ rankas.
Dabar „Napier“ vardą galima išvysti ant britiškų turbokompresorių.
DAIMLER, 1896–2007
Markė, kurios tikrai nereikia pristatyti. Nuo pat kompanijos įkūrimo 1896 metais, „Daimler“ sugebėjo išlikti ir prisitaikyti prie besikeičiančios ekonominės situacijos ir karų.
Iki pirmojo pasaulinio karo „Daimler“ vertėsi lengvųjų automobilių gamyba, karo metu tiekė įvairiausius komponentus karo pramonei, tačiau nepaisant to, „Daimler“ visame pasaulyje užsitarnavo prabangių, diskretiškų ir komfortiškų automobilių gamintojo vardą.
1960 metais „Daimler“ pateko į „Jaguar“ markės rankas ir pradėjo gaminti prabangesnes „Jaguar“ modelių versijas. Pradedant „Mark II“ ir baigiant „XJ“.
Oficialiai, šios markės vardas iš automobilių industrijos žemėlapio buvo ištrintas 2007 metais. Tais pačiais metais, kai „Jaguar“ ir „Land Rover“ buvo parduotas Indijos automobilių koncernui „Tata Motors“. „Tata“ kartu su „Jaguar“ ir „Land Rover“ taip pat gavo „Daimler“ bei „Lanchester“ prekinius ženklus, tačiau vargu ar milžiniškas sumas į „Jaguar“ bei „Land Rover“ investavęs koncernas norės užsiimti „Daimler“ markės atgaivinimu.
CONTINENTAL, 1956–1957
„Continental“ vardą galima išvysti „Bentley“ ir „Lincoln“ modelių gamose. „Continental“ vardas taip pat yra naudojamas gaminant automobiliams skirtus komponentus ir padangas, tačiau prieš kelis dešimtmečius, „Continental“ vardas daugeliui asocijavosi su automobilių gamintoju.
„Ford“ bandydama neatsilikti nuo „Chrysler“, 1956 metais „Continental“ pristatė kaip atskirą prekinį ženklą. „Continental“ markės automobiliai turėjo tapti prabangesnėmis „Lincoln“ modelių versijomis.
„Mark II“ pagrindu sukurtas automobilis labai greitai pateko į tuometinių Jungtinių Valstijų žvaigždžių akiratį. Vienas žymiausių šio automobilio savininku buvo Elvis Presley. Jį sužavėjo 6.0 litrų darbinio tūrio 8 cilindrų benzininis variklis išvystantis 285 arklio galias bei gausus komforto įrangos kiekis. Automobilyje galėjo būti odinės sėdynės, elektra valdomi langai ir netgi oro kondicionierius.
LASALLE, 1927–1940
„General Motors“ koncernas per labai ilgą gyvavimo istoriją sukūrė daugiausiai įvairiausių divizijų ir prekinių ženklų, kurie anksčiau ar vėliau tapdavo nepelningais projektais. „LaSalle“ buvo vienas iš tokių nepavykusių projektų.
„LaSalle“ tapo prabangių automobilių gamintojos „Cadillac“ divizija, kuri turėjo užpildyti tuščią spragą tarp „Cadillac“ ir likusių „General Motors“ gaminamų automobilių.
Visi „LaSalle“ automobiliai buvo gaminami toje pačioje gamykloje kaip ir „Cadillac“, tačiau jų kainos buvo truputėlį mažesnės. Pagal tuometinę „General Motors“ politiką, „LaSalle“ buvo antras pagal brangumą prekinį ženklas. Pirmoje vietoje tuo metu puikavosi „Cadillac“.
Kaip bebūtų keista, tačiau „LaSalle“ labai greitai tapo madas diktuojančiu gamintoju. Kadangi automobilius kūrė tie patys inžinieriai kaip ir „Cadillac“, jie galėjo savo visas idėjas realizuoti turėdami ne vieną, bet dvi markės.
Tai daryti jiems sekėsi labai gerai. Galbūt netgi per gerai, nes 1939 metais „General Motors“ vadovai nusprendė, jog „LaSalle“ gali pakenkti „Cadillac“. Koncerno vadovybė labai greitai priėmė sprendimą ir nuo 1939 metų vidurio „LaSalle“ tapo panašesni į savo brolius „Cadillac“. Tokiu būdu „LaSalle“ tapo tik dar vienu gamintoju, kuris neturi jokių išskirtinių savybių.
Įdomus faktas - nuo pat 1932 iki 1938 metų „LaSalle“ per metus parduodavo trigubai daugiau automobilių nei „Cadillac“, tad kyla klausimas - Kodėl „General Motors“ nusprendė numarinti „LaSalle“, o ne „Cadillac“?
