Kas yra meilė? Į šį klausimą kiekvienas atsakys savaip, tačiau tai, kaip ją suvokiam mes, suaugusieji, ir tai, kaip ją supranta vaikai, yra šiek tiek skirtingi dalykai. Jeigu norite vaikui išsiugdyti pasitikėjimo ir savo vertės jausmą, patariame dažniau laikytis šių kelių taisyklių.
1. Nubrėžkite aiškias ribas. Jos yra reikalingos netgi ir labiausiai mylintiems žmonėms, tokiems, kurie sugeba klausyti vienas kito. Turėkite omenyje, kad buvimas tėčiu ar mama neatima iš vaiko teisės tas pačias ribas nustatinėti ir jums. Tai – visiškai natūralu, ir nereikia manyti, kad vaikas taip maištauja. Ribų nustatymas – svarbi pažinimo proceso dalis. Jūsų nubrėžtos ribos turi būti realios ir racionalios, tokios, kurių vaikas iš tiesų galėtų laikytis. Tai darydamas jis jausis saugesnis, net jeigu ir rodys akivaizdų nepasitenkinimą jomis.
2. „Nuleiskite garą“. Nustebsite, tačiau juokas iš tiesų padeda sumažinti įtampą ir išsikrauti. Daugelis tėvelių kartais tampa tokie rimti, taip stengiasi išsaugoti orumą ir suaugusiojo veidą, kad tėvystė nustoja jiems teikti džiaugsmą. Tėvystė ir motinystė, žinoma, kartais tampa rimtu išbandymu, tačiau mokėkite pasijuokti iš savo nesėkmių ir problemų, kai tai iš tiesų yra įmanoma.
3. Atidžiai klausykitės, ką sako jūsų vaikas (ne tik tai, ką norite išgirsti), būkite dėmesingi. Pokalbiai apie tai, kaip sekėsi mokykloje, žinoma, yra gerai, tačiau vien to nepakanka. Pasikalbėkite apie tai, kas vaikui tikrai rūpi. Mes labai dažnai apsiribojame šabloniškomis frazėmis, kurios mums iš tiesų nieko nereiškia.
4. Domėkitės tuo, ką veikia ir ką jaučia jūsų atžala. Patikinkite, kad jausti teigiamas ar neigiamas emocijas yra gerai ir normalu – svarbu tik išreikšti jas tinkamu būdu. Kuo dažniau tai darysite, tuo mažiau ateityje bus nesusipratimų ir nemalonių staigmenų.
5. Pažvelkite į pasaulį vaiko akimis, pamėginkite įsivaizduoti, ką jaučia jūsų atžala. Tai – raktas, leisiantis geriau pažinti savo sūnelį ar dukrytė, suprasti vaiko elgesį. Prisiminkite, kaip jautėtės, kai buvote maži. Greičiausiai jums buvo sunku suprasti suaugusiųjų pasaulį, o neretai ir patys jausdavotės nesuprasti, jautėte, kad su jumis elgiamasi neteisingai.
6. Nebijokite pagirti ir paskatinti savo vaiką. Jeigu jis nuolat girdės, kad viską daro ne taip, yra „atgrubnagis“, „neklaužada“ ir tiesiog „blogas vaikas“, nesitikėkite, kad priekaištai padės viską pakeisti į gera. Efektas bus priešingas. Atminkite: kuo dažniau niurnėsite ir rodysite savo nepasitenkinimą, tuo mažiau vaikas jūsų klausys.
7. Gerbkite savo vaiką taip pat, kaip ir suaugusiuosius. Atsižvelkite į jo nuomonę, neignoruokite pasiūlymų, teigdami, kad jie „nerimti“. Leiskite jam dalyvauti priimant sprendimus, ypač tuos, kurie liečia jį patį (pavyzdžiui, ką šiandien valgysite vakarienės, kur praleisite savaitgalį ir pan.). Išklausykite jo nuomonės. Jeigu jums knieti pasakyti ką nors nemalonaus, pagalvokite, kaip tai nuskambėtų, jeigu pasakytumėte tą patį kam nors iš savo kolegų ar pažįstamų
8. Nebijokite pasakyti „atsiprašau“. Jei pasielgėte netinkamai, dėl ko sąžinė neduoda jums ramybės, pripažinkite savo klaidas, pasakykite, kad gailitės. Tai nesumenkins jūsų autoriteto vaiko akyse – netgi atvirkščiai.
9. Nustatykite dienotvarkę. Nustačius dienos tvarką savo namuose, išvengti chaoso ir konfliktų bus paprasčiau. Maži vaikai jausis daug saugesni ir laimingesni, jeigu valgymui, miegui ir triukšmingiems žaidimams bus skirtas tam tikras laikas.
10. Nepamiršk savęs ir savo asmeninių poreikių! Suprantama, vaikas – turbūt brangiausia, ką turite, tačiau jei viską atiduosite tik jam, jums neliks nieko. Jeigu vaiko priežiūra tampa labai sunkiu ir varginančiu darbu, o kantrybė pamažu senka ir jaučiatės vis irzlesni, skirkite šiek tiek laiko vien tik sau. Padarykite ką nors, kas jums patiems teikia malonumą (pasikvieskite auklę ar senelius, nueikite į teatrą ar grožio saloną, ir t.t.). O jeigu pajusite, kad galite nesusitvardyti bet kurią akimirką užrikti ant vaiko, pažeminti jį ar užgauti, pasitraukite į šalį ir suskaičiuokite iki dešimties.
