Gulėdami mirties patale žmonės dažnai gailisi, kad per mažai laiko praleido su savo šeima ir draugais. Jeigu jūs norite gauti įrodymų, kad toks bendravimas naudingas, aš galiu pateikti vieno tyrimo duomenis – jo rezultatai gali padėti jums tapti laimingesniais jau dabar.
Bendravimas su artimais žmonėmis turi didžiulę reikšmę laimei, netgi intravertams (intravertas –asmenybės tipas, kuriam būdinga intraversija: padidėjęs dėmesys sau, abejingumas aplinkai – Balsas.lt). Kelių tyrimų rezultatai parodė, kad mūsų laimės pojūtį didžia dalimi lemia tai, kiek laiko mes praleidžiame su savo šeima ir draugais.
Man labai patinka, kaip tą aiškina Danielis Gilbertas iš Harvardo universiteto:
„Mes esame laimingi, kai turime šeimą, mes esame laimingi, kai turime draugų, ir apskritai visa tai, kas mus padaro laimingus, vienaip ar kitaip susiję su mūsų šeima ir draugais“.
George`as Vaillantas yra 268 vyrų gyvenimo tyrimo vadovas. Šis tyrimas vykdomas jau 72 metus. Interviu su G. Vaillantu metu, kurį jis davė 2008 metų kovą ir kuriame papasakojo apie savo plataus masto tyrimą, jo paklausė: „Kokias išvadas jūs padarėte, tirdami vyrų gyvenimą?“. Jis atsakė: „Vienintelis dalykas, kuris tikrai yra svarbus šiame gyvenime, tai jūsų santykiai su kitais žmonėmis“.
Jis taip pat pasidalijo kai kuriomis išvadomis, kurias padarė tyrimo metu, su Joshua Wolfu Shenku iš „Atlantic“. Tos išvados apie tai, kaip vyrų socialiniai ryšiai įtakojo jų laimės pojūtį.
Jis pastebėjo, kad 47 metų amžiaus vyrų santykiai galėjo papasakoti apie jų adaptacijos senatvėje ypatumus daugiau, negu bet kuris kitas veiksnys. Geri santykiai su broliais ir seserimis akivaizdžiai yra svarbiausi: 93 proc. laimingai gyvenančių 65 metų vyrų, būdami jaunesni, artimai bendravo su broliu ar seserimi. Tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale „Journal of Socio-Economics“, įrodė, kad mūsų santykiai su artimaisiais verti daugiau kaip 100 tūkstančių dolerių.
Remdamasi britų mokslininkų tyrimų rezultatais aš padariau išvadą, kad padidėjus įsijungimo į visuomenės gyvenimą lygiui padidėja ir pasitenkinimas gyvenimu, kurį galima įvertinti 85 tūkstančiais svarų sterlingų per metus. Realiųjų pajamų augimas, priešingai, laimės atneša nedaug.
Manau, kad paskutinis sakinys čia yra labai reikšmingas: „Realiųjų pajamų augimas, priešingai, laimės atneša nedaug“. Tokiu būdu, mes galime padidinti savo metines pajamas šimtais tūkstančių dolerių ir vis tiek nesijausti tokiais pat laimingais, kokiais jaustumėmės, jeigu sutvirtintumėme savo santykius su artimaisiais.
Dar vienas tyrimas, apie kurį buvo rašoma leidinyje „The Longevity Project“, leido įrodyti, kad žmonių tarpusavio santykiai, o taip pat tai, kaip mes padedame kitiems, yra svarbūs ilgo ir laimingo gyvenimo veiksniai.
Mes išsiaiškinome: jeigu eksperimento dalyvis nuoširdžiai manė, jog turi artimų draugų ir giminaičių, kurių pagalbos jis gali tikėtis sunkiu metu, jo sveikata buvo gana gera. Mes padarėme prielaidą, kad tie eksperimento dalyviai, kurie buvo įsitikinę, kad yra mylimi ir jais rūpinamasi, turi gyventi ilgiau.
Bet mūsų prielaida pasidodė klaidinga. Nepriklausomai nuo žmogų supančios aplinkos didumo didžiausią naudą iš santykių su kitais žmonėmis žmogus gauna, padėdamas kitiems. Tie, kas padeda savo draugams ir giminaičiams, duoda patarimų ir rūpinasi kitais, dažniausiai išgyvena iki žilos senatvės.
5. Dažniau eikite pasivaikčioti: geriausia temperatūra jaustis laimingu – 13.9 laipsnio Celsijaus.
Knygoje „The Happiness Advantage“ („Privalumas būti laimingu“) Shawnas Achoras rekomenduoja daugiau laiko praleisti gryname ore, kad pasijustumėte laimingesni.
Jeigu jūs rasite laiko pasivaikščioti gatve geru oru, tai jums atneš didelę naudą. Vieno tyrimo rezultatai parodė, kad pabuvimas giedrą dieną 20 minučių gryname ore ne tik pakelia nuotaiką, bet ir praplečia mąstymo ribas, pagerina trumpalaikę atmintį.
20 minučių – gana trumpas laiko tarpas, tad nesunku skirti tiek laiko pasivaikščiojimui per pietų pertrauką ar važiuojant į darbą.
Sasekso universiteto mokslininkai taip pat padarė išvadą, jog pasivaikščiojimai gryname ore daro žmones laimingesnius.
Poilsis gryname ore prie jūros šiltą saulėtą dieną – idealus poilsis daugeliui iš mūsų. Be to, eksperimento dalyviai jautėsi žymiai laimingesni būdami gamtoje, negu tada, kai juos supo miesto peizažas.
2011 metais JAV meteorologų draugija paskelbė savo tyrimo rezultatus, kurie įrodė, kad oro temperatūra pasivaikščiojimo metu turi žymiai didesnę įtaką mūsų laimės pojūčiui, negu kiti kintamieji dydžiai: vėjo stiprumas, drėgmė ar vidutinė dienos oro temperatūra. Jie taip pat išsiaiškino, kad geriausia temperatūra norint jaustis laimingu – 13,9 laipsniai Celsijaus. Todėl prieš išeidami pasivaikščioti 20 minučių atidžiai išklausykite orų prognozę.
6. Padėkite kitiems žmonėms: 100 valandų per metus – tai magiškas skaičius
Pats paradoksaliausias patarimas, kaip tapti laimingu, man pasirodė tvirtinimas, jog norint būti laimingu reikia padėti kitiems žmonėms. 100 valandų per metus (arba tik 2 valandos per savaitę) yra optimalus laikas, kurį galite skirti kitiems pagelbėti ir tuo pačiu praturtinti savo pačių gyvenimą.
Jeigu mes vėl grįšime prie Shawno Achoro knygos, tai rasime tokią informaciją.
Kada mokslininkai pasikalbėjo su 150 žmonių apie jų neseniai pirktus ir įsigytus daiktus, jie išsiaiškino, kad pinigai, išleisti įvairioms pramogoms ir renginiams, pavyzdžiui, koncertams ar bendroms vakarienėms restorane – suteikia žmonėms žymiai daugiau malonumo, negu materialūs pirkiniai: batai, televizoriai ar brangūs laikrodžiai. Pinigai, išleisti kitų žmonių labui, taip pat sustiprina laimės jausmą.
Neseniai žurnale „Journal of Happiness Studies“ buvo paskelbti vieno tyrimo rezultatai – tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti būtent šį klausimą.
Tyrime dalyvaujančių žmonių buvo paprašyta prisiminti savo paskutinį pirkinį sau ar kitam žmogui, o po to papasakoti apie savo laimės pojūtį. Vėliau jų buvo paklausta, kokiam žmogui jie išleistų netikėtai gautus pinigus – sau ar kitam. Dalyviai, kurie turėjo prisiminti pirkinį kitam žmogui, jautėsi laimingesni iš karto papasakoję apie pirkinį. Kas yra dar svarbiau, kuo laimingesni dalyviai jautėsi, tuo su didesne tikimybe jie ketino išleisti netikėtai gautus pinigus kitam žmogui artimiausiu metu.
Tokiu būdu, pinigai, išleisti kitiems žmonėms, atneša mums daugiau laimės, negu pirkiniai sau patiems. O kaip dėl savo laiko aukojimo kitiems? Tyrimo, kuriame dalyvavo vokiečių savanoriai, tikslas buvo išsiaiškinti, kaip savanoriai jautėsi, kai jiems buvo atimta galimybė padėti kitiems.
Tuoj po Berlyno sienos griuvimo, kol Vokietija dar nebuvo suvienyta, savanorystė šalyje buvo labai paplitęs reiškinys. Po susijungimo didžiosios dalies savanoriškos veiklos infrastruktūros nebeliko, ir žmonės netikėtai prarado galimybę ja užsiiminėti. Palyginę šių tyrime dalyvavusių savanorių ir žmonių iš kontrolinės grupės, kurių gyvenime panašūs pokyčiai nevyko, laimės pojūtį mes padarėme išvadą, kad savanoriška veikla palankiai veikė žmones, didindama jų pasitenkinimą gyvenimu.
Savo knygoje „Florish: A Visionary New Understanding of Happiness and Well-being“ („Klestėjimas: Fantastiškas naujas supratimas apie laimę ir gerovę“) Pensilvanijos universiteto profesorius Martinas Seligmanas aiškina, kaip pagalba kitiems žmonėms gali pagerinti mūsų gyvenimo kokybę: „Mes, mokslininkai, nustatėme, kad tada, kai žmogus daro gera kitiems, tai padidina jo laimės pojūčio lygį labiau, negu bet kokie kiti jo veiksmai“.
Pirmą straipsnio dalį galite skaityti čia
