A. Merkel jau beveik aštuonerius metus valdo Vokietiją (ir Europą), vienu metu sukeldama tiek susižavėjimą, tiek ir erzindama.
Knygoje „Angela Merkel. Neryžtingumas kaip menas“ („Angela Merkel. Die Zauder-Künstlerin“) „Bild“ Berlyno redaktorius Nokilausas Blome piešia kanclerės portretą įdomiomis, bet pakankamai drąsiomis istorijomis. Airių žurnalistė Judy Dempsey, buvusi „The Financial Times“ ir „The International Herald Tribune“ korespondentė, išleido „Merkel fenomeną“ („Das Phänomen Merkel”), kuri yra gerokai tikslesnis, žvelgiant iš mokslinės pusės, aprašymas.
Knygoje „Motina Gėda“ („Mutter Blamage“) „Frankfurter Rundschau“ apžvalgininkas Stephanas Hebelis puola liberalią A. Merkel politiką, o „Süddeutsche Zeitung“ užsienio tarnybos direktorius Stefanas Cornelius teigiamai vertina jos darbo rezultatus ir pasakoja apie jos tarptautinius pasiekimus knygoje „Angela Merkel. Kanclerė ir jos gyvenimas“ („Angela Merkel. Die Kanzlerin und ihre Welt“). Itin polemiška, bet paremta daugybe dokumentų knyga „Pirmasis Angelos M. gyvenimas“ („Das erste Leben der Angela M.”), kurią parašė žurnalistai Ralfas Georgas Reuthas ir Guntheris Lachmannas, pasakoja apie politinę A. Merkel praeitį buvusioje VDR.
Siūlome susipažinti su dešimt pačių įdomiausių faktų ir istorijų iš šių penkių knygų.
Ji dievina SMS
A. Merkel per dieną išsiunčia dešimtis SMS savo darbuotojams ir visada nekantraudama laukia jų atsakymų savo išmaniojo telefono ekrane, kuris visada būna prie jos, nors ir veikdamas begarsiu režimu. Jai ypač patinka naujienų SMS pranešimai (jų gauna apie 70 per dieną), kuriuos Bundestago spaudos tarnyba siunčia Vyriausybėms nariams.
Tekstiniai pranešimai – geriausias būdas susisiekti su kanclere, ypač atsižvelgiant į tai, kad balso paštą A. Merkel visiškai panaikino dar prieš trejus metus – ji visada bijojo, kad gali praleisti kokį nors pranešimą arba pamiršti į jį atsakyti, o elektroniniu paštu ji nesinaudoja saugumo sumetimais. Be to, ji neturi nešiojamojo kompiuterio. Vienintelę nuolaidą ji padarė „iPad“, per kurį skaito naujienų portalus ir seka biržos rodiklius.
Ji žavisi JAV
Vokietijos kanclerė nuo paauglystės itin žavisi JAV. Apie tai ji prisipažino 2009 metais savo pasirodymo JAV Kongrese metu: „Mane visada domino amerikietiškoji svajonė, galimybė kiekvienam pasiekti sėkmę, eiti savo keliu, savo jėgomis.“
Iki Belyno sienos griuvimo ji galvojo, kad neturės galimybės pabuvoti JAV anksčiau, nei jai sukaks 60 metų: Rytų Vokietijos piliečiams buvo beveik neįmanoma išvykti į Vakarus, nes valdžia bijojo, kad jie pabėgs. Gauti leidimą išvykai į užsienį jie galėjo tik pasiekę pensijinį amžių.
Vos tik geležinė uždanga pakilo, A. Merkel išskubėjo įgyvendinti savo jaunystės svajonę. 1990 metų vasarą ji išvyko atostogauti į Kaliforniją kartu su Joachimu Saueriu, už kuriuo tuo metu dar nebuvo ištekėjusi. „Mes nepamiršime, kaip pirmą kartą pamatėme Ramųjį vandenyną. Tai buvo tiesiog įspūdinga“, – prisimena A. Merkel. Vis dėlto, tapusi šalies vadove, ji turėjo pamiršti apie Kalifornijos saulę.
Ji gimė Vakarų Vokietijoje
Nors A. Merkel neretai vadina pirma „osi“ (buvusios VDR piliečių pavadinimas) sujungtos šalies vadovės poste, iš tikrųjų jis gimė Hamburge, Vokietijos Vakaruose. Vis dėlto vos du mėnesiai po jos gimimo jai teko išvykti su savo tėvais į Rytus – jos tėvas, kunigas Horstas Kasneris buvo perkeltas į Brandenburgą.
H. Kasnerio pasamdytas krovėją tuo metu jam pasakė, kad į Rytus persikelia tik du žmonių tipai, „komunistai ir tikrai idiotai“. Po dviejų metų H. Kasneris pareiškė, kad buvo pasiruošęs tarnauti bažnyčiai Rytuose lygiai taip pat, kaip ir būtų tarnavęs Afrikoje, jei būtų išsiųstas ten.
Ji bijo šunų
Jeigu šiame pasaulyje ir yra kažkas, kas A. Merkel priverčia išsigąsti, tai yra ne griaustinis, kaip 2012 metais buvo pareikšta „SZ Magazin“, o šunys. Viskas prasidėjo nuo to, kai 1995 šuo užpuolė jos kaimyną, o ji viską matė, grįždama iš pasivažinėjimo dviračiu.
Jos fobija pasiekė tokio didelio masto, kad jos kelionių į užsienį metu jos apsaugos darbuotojai visada įspėdavo, kad prie kanclerės niekur neturi būti šunų. Šios taisyklės laikėsi visi, išskyrus Vladimirą Putiną, su kuriuo A. Merkel santykiai yra įtempti.
2007 metais jis pakvietė A. Merkel į savo vasaros rezidenciją Kryme. Kai jie pozavo fotografams, į kambarį įėjo V. Putino šuo Koni. A. Merkel sugebėjo išlikti rami, bet gerokai įsitempė. „Šuo jūsų negąsdina?“, – su šypsena paklausė V. Putinas. Dar prieš metus jis padovanojo A. Merkel žaislinį šunį su pavadėliu...
Ji buvo vokiečių „Komsomolo“ agitacijos ir propagandos sekretorė
Nors tėvai nevertė A. Merkel stoti į pionierius mokyklos metais, ji savanoriškai įstojo antrais savo mokslų metais. Vėliau jis perėjo į Laisvo vokiečių jaunimo sąjungą ir aktyviai dalyvavo organizacijos darbe, kai studijavo universitete: užėmė agitacijos ir propagandos sekretorės postą.
Pati A. Merkel niekada nepasakojo apie šią „komsomolišką“ savo praeitį buvusioje VDR. Tuo metu, pasak jos, ji atsisakė bendradarbiauti su „Stasi“, dviems agentams pareiškusi, kad ji nepajėgi saugoti paslaptis.
Ji mokėsi prancūzų kalbos
Elizėjaus sutarties pasirašymo 50-mečio iškilmių metu A. Merkel vis kartojo, kad jaunimui būtina mokėti Vokietijos istorinio partnerio kalbą, ir kad ji gailisi, kad nemoka prancūzų kalbos.
A. Merkel moka anglų ir rusų kalbą. Rusų kalba buvo mėgstamiausias jos dalykas mokykloje. Vis dėlto jaunystėje ji mokėsi ir prancūzų kalbos, kol jos dėstytojas nepabėgo į Vakarus. Pamainos jam A. Merkel taip ir nerado.
Jos komandoje tik „berniukai“
Nors dvi artimiausios A. Merkel patarėjos – moterys, kanclerė visada mėgo aplink save suburti jaunuolius su didelėmis karjeros perspektyvomis. Kaip ten bebūtų, jos politiniai priešininkai iš karto pakrikštijo jos komandą „berniukų grupe“. Prie žymiausių A. Merkel „berniukų“ galima priskirti buvusį jos spaudos atstovą „Ulrichą Wilhelmą ir jo pirmtaką Steffeną Seibertą.
Jai nepriklauso butas, kuriame ji gyvena
Skirtingai nuo savo pirmtakų, A. Merkel atsisakė kraustytis į kancleriams skirtas būstą. Ji su savo vyru liko gyventi dideliame bute Berlyno centre. Be to, ji šį butą viso labo nuomoja. Beje, į A. Merkel butą nėra įkėlęs kojos nei vienas žurnalistas.
Ji mėgsta fizikus
A. Merkel – fizikė. 1986 metais ji su pagyrimu apsigynė disertaciją. Mokslų metu ji susitikinėjo su savo pirmąja meile Ulrichu Merkeliu, už kurio ištekėjo 1977 metais. Santuoka nebuvo laiminga (vyras, pasak A. Merkel, buvo per didelis namisėda), ir po penkerių metų jie išsiskyrė. Vėliau A. Merkel įsimylėjo kitą fiziką – dabartinį savo vyrą. Oficialiai savo santuoką jie įteisino tik 1998 metais.
Kartais ji praranda šaltakraujiškumą
A. Merkel išgarsėjo dėl savo sugebėjimo išsaugoti šaltakraujiškumą bet kurioje situacijoje, savo flegmatišku charakteriu, „ramia galia“. Ant jos stalo guli nedidelis pasidabruotas kauliukas su užrašu „Jėga ramybėje“ – „In der Ruhe liegt dei Kraft“.
Vis dėlto kartais ir ji praranda savitvardą (netyčia nusikeikia) ar netgi visiškai pasiunta. Tuo įsitikino jos ministras Phillippas Rosleris, kai 2012 metais palaikė Joachimo Gaucko kandidatūrą į prezidentus be A. Merkel sutikimo. „Kanclerė labai stipriai triukšmavo“, – jos reakciją kukliai komentavo ministras.
