Tęsiame pasakojimą apie nuošalias, tačiau vertas dėmesio, salas.
Pirmąją pasakojimo dalį skaitykite čia.
San Blas salynas, Panama
Kai mąstote apie Karibus, žodis Panama, ko gero, į galvą šauna ne taip jau ir greitai. Tačiau, pasak kelionių ekspertų, ši Centrinės Amerikos šalis turi tokius įstabius koralinius rifus, kad jie nukonkuruoja net tokias, visų numylėtas, Kaimanų salas.
San Blas archipelagas, autonomiškai valdomas indėnų kunų (vietinių Panamos gyventojų – „balsas.lt“), susideda iš 365 mažyčių salelių, išsibarsčiusių nedideliu atstumu. Tiesa, susiruošusiems čia atostogauti reikės pamiršti prašmatnius viešbučių kompleksus ir pasitenkinti kaimo nameliais, o vakarienei – valgyti viską, ką pagauna vietos žvejai.
Į San Blas salyną iš šalies sostinės reguliariai skraido „Air Panama“ oro linijos.
Jei apie Taivanį kai kurie žmonės sako, jog tai yra „kitokia Kinija“, tuomet Penghu salynas – „kitoks Taivanis“. Iš 90-ies salelių susidedantis archipelagos daugeliui sukelia nostalgiją ir parodo, kas yra tikra ir nesugadinta taivaniečių kultūra.
Gerokai nutolusiame nuo sostinės Penghu salyne galima gėrėtis jaučių traukiamais vežimais, bazalto uolomis ir senovinėmis šventyklomis, pastatytomis jūros deivei Matsu. Apsilankyti Penghu, be abejonės, turėtų ir tie, kurie pirmenybę atostogų metu teikia saulės ir smėlio deriniui, nes paplūdimiai čia - fantastiški.
Maža to, nuo gegužės iki spalio šiuose paplūdimiuose peri vėžliai, kurie vietinių pasaulėžiūroje užima nemažą reikšmę.
Bay ir Hog salos, Hondūras
Šios salos puikiausiai tiks tiems, kurie žavisi filmu „Karibų jūros piratai“, nes kažkada šiose Hondūrui priklausančiose salose jų iš tiesų knibždėte knibždėjo: salų klestėjimo metu čia šlaistydavosi bemaž 5000 galvažudžių, vagių ir jūros plėšikų.
Kaip bebūtų, šiuo metu poilsiautojai čia ras tik nardymui tinkančias pakrantes ir tropinę salų charizmą. Bay salos garsėja paplūdimiais, o Hog – koralų įlankėlėmis. Jei to negana, vietiniai gali suorganizuoti ir žygius į negyvenamas salas.
Con Dao salos, Vietnamas
Con Dao salas galima priskirti „į rojų paverstų salų-kalėjimų“ kategorijai. Žinia, kad čia iki pat Vietnamo karo pabaigos buvo įsikūrusi garsiausia Indokinijos kolonija, tačiau mūsų laikais turistus jau pasitinka nacionalinis parkas.
16 salų stebina vešlioms džiunglėmis, nefrito spalvos vandenimis ir baltutėlėmis pakrantėmis, nuo kurių puikiai matosi vandenyje šokinėjantys delfinai. Tiesa, į šias salas reikia vykti deramu laiku. Visi keliaujantys turėtų nepamiršti, kad birželio-rugsėjo mėnesiais salas audros talžo iš rytų, o rugsėjo-sausio mėnesiais – iš vakarų.
Ssese salos, Uganda
Jei klausiate, kaip ši, priėjimo prie jūros neturinti, šalis pateko į neatrastų salų dešimtuką, atsakome – dėl to, kad turi stulbinančio grožio Viktorijos ežerą ir jame plytinčias Ssese salas, kurios siūlo auksinius paplūdimius, kažin ką kuždančias palmes, egzotinę gyvūniją ir augaliją.
Nors daugelis iš 84-ių Ssese grupei priklausančių salų turizmo reikmėms ir nėra pritaikytos, kelios jų (Bugala, Bukasa ir Banda) gali pasiūlyti tikrai neblogą infrastruktūrą. Be įprastinio šildymosi saulėje, jose smagiausia – leistis į džiungles ieškoti egzotiškų gyvūnų arba tiesiog tingiai irstytis po ežero pakrantes kanoja.
