„Žalgirio“ dominavimas Lietuvos krepšinio padangėje tęsiasi jau dešimt sezonų iš eilės. Nė viena komanda negali jų įveikti finalinėje serijoje, kad ir kaip stengtųsi. Nors tą dažniausiai bandė daryti ir Vilniaus „Rytas“, ir Klaipėdos „Neptūnas“, kartą LKL finale, 2016/2017 metų sezone, žaidė ir Panevėžio „Lietkabelis“.
Žiūrint į čempionato nugalėtojų statistinę grafiką visur matai šviečiantį „Žalgirio“ pavadinimą. Ir tik žvilgsnį nukreipus kiek žemiau pamatysi Vilniaus „Ryto“ (tada vadinosi „Lietuvos rytas“) komandos pavadinimą. 2009/2010 metų sezonas buvo tas, kai vilniečiams paskutinį kartą pavyko įveikti „Žalgirį“ ir iškovoti LKL trofėjų.
Vilniečiai triumfavo ir 2008/2009 sezone, kai finalo serijoje „Žalgirį“ įveikė 4:1. Tad principingi varžovai buvo įveikti dukart iš eilės, bet antrąjį titulą gaubia ne tik laimėta finalo serija, bet ir daug nepamirštamų dalykų, įvykusių už aikštės ribų 2010-ųjų metų gegužę.
Lūžis serijoje ir V. Romanovo šou
Šių komandų principiniai mūšiai žinomi visiems, tačiau 2010 metų finalas ligi šiol prisimenamas kaip vienas skandalingiausių ir įdomiausių galbūt net per visą nacionalinio čempionato istoriją. Į finalą „Rytas“ tada žengė seriją 2:0 laimėjęs prieš Utenos „Juventus“. „Žalgiriui“ teko paprakaituoti mačuose su „Šiauliais“. Pirmąjį kauniečiai laimėjo vos dviem taškais, antrasis irgi buvo atkaklus, bet galiausiai „Žalgiris“ pateko į finalą.
Dar prieš finalo seriją netrūko kalbų už aikštelės ribų. Tuometinis „Žalgirio“ savininkas Vladimiras Romanovas garsėjo nevaldomu liežuviu ir nuolat svaidydavosi replikomis. Tada „Ryto“ vienu iš vadovų buvęs Jonas Vainauskas neliko skolingas bei tikino, kad jo komanda užkurs tikrą pirtį kauniečiams aikštėje.
Pirmąjį mačą Vilniuje „Žalgiris“ laimėjo užtikrintai 90:77, bet antrajame susitikime Kaune jau buvo pajėgesni vilniečiai – 75:64. Tam tikru lūžiu galima vadinti trečiąjį serijos mačą. Atkakli kova iki pat pabaigos, paskutiniu metimu Dainius Šalenga dar galėjo išplėšti pergalę “Žalgiriui”, bet jo metimas buvo netaiklus ir vilniečiai išsiveržė serijoje į priekį 2:1. Atrodytų nieko tragiško neįvyko, viskas dar priešaky serijoje, bet tada į sceną žengė V. Romanovas.
„Žalgirio” savininkas pareiškė, kad komandos vyriausiasis treneris Darius Maskoliūnas rengė kažkokį sąmokslą, specialiai elgėsi taip, kad klubas pralaimėtų mačus ir užsiiminėjo, anot jo, negerais dalykais. D. Maskoliūnas buvo atleistas iš pareigų viduryje LKL finalo serijos.
2010 metų gegužę duodamas interviu TV3 žinioms V. Romanovas pateikė ir dar vieną versiją, dėl kurios D. Maskoliūnas tada buvo atleistas.
„Matote, kada buvo užgniaužtas intelektas tokių žaidėjų kaip Marcusas Brownas, Dainius Šalenga, trenerio intelekto jiems neužteko. Aš sakiau: „Dariau, čia tavo problema, jeigu tavęs neklauso Brownas ar Watsonas – čia tavo problema, ne jų“, – TV3 žinioms tada kalbėjo V.Romanovas.
Viešojoje erdvėje nuskambėjo dar ne viena keista „Žalgirio“ savininko frazė. Pats V.Romanovas kaltino ir vilniečių tuometį valdybos pirmininką Joną Vainauską susitarimu su LKL dėl mačų baigties. Šis grasino paduoti į teismą dėl tokio šmeižto ir kaltino jį tiesiog tyčiojantis iš krepšinio. Iš „Žalgirio“ savininko lūpų pylėsi įvairiausi kaltinimai visoms pusėms, frazės, kalbos, kurias ir sekti buvo gana sunku.
Tačiau faktas buvo toks, kad pačiame LKL finalo įkarštyje kauniečiai liko be trenerio. Iš pradžių ši rolė buvo perduota asistentui Gvidonui Markevičiui, tačiau jis atsisakė posto ir komanda išvis liko be trenerių. Trenerio pareigas teko perimti komandos kapitonui D. Šalengai. Šalia jo buvo ir Šarūnas Sakalauskas, kuris tada ėjo „Žalgirio“ sporto direktoriaus pareigas.
„Mano karjeroje nestandartinė tokia situacija,– prisiminimais su tv3.lt portalu dalijosi tuometis „Žalgirio“ kapitonas Dainius Šalenga. – Nieko panašaus anksčiau nebuvo nutikę. Pati sezono pabaiga, LKL finalai ir atleido vyriausiąjį trenerį, štabas visas tada išėjo, asistentas, nebeliko nei vieno trenerio.“
Paklaustas, kaip prisimena patį pokalbį su V. Romanovu dėl savo paskyrimo, D. Šalenga tikino, kad kito žmogaus trenerio savininkas ir ieškoti negalėjo.
„Ne tai kad paskyrė, o pagal tuos nuostatus LKL tuometinius, kad likus nedaug iki pabaigos sezono negali turėti kiti trenerio. Man atrodo po šio įvykio LKL ir pakeitė tas taisykles.“
Garsieji V. Romanovo lapeliai
Tuomet jau buvo vieša paslaptis, kad kauniečių savininkas tiek D. Maskoliūnui, tiek prieš tai „Žalgirio“ treneriu dirbusiam Ramūnui Butautui mėgdavo nurodyti, kuriuos žaidėjų reikėtų leisti į aikštę žaisti, kiek šie turėtų rungtyniauti ir pan. Apie panašius dalykus pasakoja ir D. Šalenga.
„Kadangi aš buvau tada komandos kapitonas ir pagal tas taisykles, nepamenu jų dabar tiksliai visų, bet žaidėjus gali keisti tik berods kapitonas. Dar sporto direktorius ant suolo gali sėdėti tai taip ir gavosi. Tai vienos rungtynės taip ir praėjo. O po to to priėjo V. Romanovas ir pasakė, ar nepyksiu jei dabar jau Marcusas Brownas (tuometinis „Žalgirio“ žaidėjas,- aut. pat.) bus treneriu. Sakau ne ne viskas gerai",– pokalbio metu juokdamasis sakė buvęs krepšininkas.
„Kai atleido trenerį (D. Maskoliūną,- aut. pat.), tai paskui V. Romanovas paskambino man ir per pietus nuvažiavau pas jį į ofisą ir ant lentos jis man nubraižė, kas su kuo turi žaisti, kiek laiko, kada kas turi išeiti į aikštelę ir pan. Visa tokia lenta buvo. Jis treneriams duodavo tuos lapukus, o kokiu principu ten jis sudarydavo aš nelabai žinau, bet aš, sakau, ir žaist turiu, ir dar keitimus man daryt, tai man per daug visokių darbų. Tai sakiau tada, kai turėsite naują trenerį tai jam ir duoti galit tuos lapukus, rodysit lentas. Sakiau jam, kad nesugebėsiu ir tikrai to nedarysiu.“
Nepaisant tvyrojusio chaoso ir keistų aplinkybių „Žalgiris“ ketvirtąsias rungtynes laimėjo ir išlygino serijos rezultatą 2:2. Penktosios rungtynės vyko jau Vilniuje, o publiką itin „šiltai“ pasitiko V. Romanovą. Tribūnuose buvo matoma daug plakatų, ant vieno iš jų buvo parašyta „Vilnius – ne beprotnamis. Ligonį – namo“.
Savų tribūnų palaikomi vilniečiai rungtynes laimėjo 89:75 ir vėl išsiveržė serijoje į priekį.
Kaltinimai papirkinėjimu
Už aikštės ribų tvyrojo itin įkaitusi atmosfera. Nepasitenkinimo neslėpė ir „Žalgirio“ sirgaliai, žiniasklaidos dėmesys buvo milžiniškas, o žaidėjams ne tik teko spaudimą atlaikyti, bet, svarbiausia, dar ir žaisti krepšinį aikštelėje.
„Žalgirio“ savininkas kaltino „Ryto“ valdybos pirmininką bandžius „nusipirkti“ finalą bei tikino net sulaukęs tokio pasiūlymo. J. Vainauskas tokius kaltinimus žiniasklaidoje griežtai paneigė ir grasino teisminiais procesais. Žodžių karas buvo labai įsisiūbavęs. Tačiau kas vyko aikštėje?
Apie tuometinę krepšininkų būklę paklaustas D. Šalenga tikina, kad sunku kontroliuoti tokius dalykus, kai chaosas aplinkuj.
„Aš kažkiek bandžiau tą kontroliuoti, bet negali to padaryti iš tikrųjų, nes prasideda labai greit chaosas, anarchija ir visų dalykų nesukontroliuosi. Man pačiam ir aikštelėje juk reikia būti, tai kas užsinorėdavo keisdavosi vienas su kitu, kitus dalyku darydavo, iki tokių absurdų buvo nueita.“
Serijoje atsilikdamas 2:3 „Žalgiris“ atvyko namo ir laukė varžovų jau Kaune. Šeštąjį mačą jie laimėjo užtikrintos gynybos dėka 77:63. Pats D. Šalenga pelnė 15 tašku tame susitikime ir padėjo kauniečiams išlyginti serijos rezultatą 3:3. Lemiamas mačas turėjo vykti Vilniuje „Siemens” arenoje.
„Man kaip žaidėjui apskritai tai buvo keista visa serija,– dabar sako D. Šalenga. – Nes tada „Žalgiris“ jau turėjo bilietą į Eurolygą, o jei „Rytas“ laimi jie irgi keliauja ir dvi komandos turnyre žaidžia. Aš pajutau kaip žaidėjas, kad teisėjai labai įdomiai švilpė jau po trenerio atleidimo. Žaidėme Kaune tai idealūs švilpukai mums, tada Vilniuje varžovams, tada Kaune mums vėl. Manau, tikrai visi norėjo tų septintų rungtynių, ilgos serijos ir gal buvo tie užkulisiniai žaidimai."
V. Romanovas nuolat tuomet kalbėdavo apie įvairius sąmokslus. Paklausus, galbūt tai ir buvo tiesa, D. Šalenga atsakė: „Ką jis kalba tai ten viešųjų ryšių akcija. Ko jis tik nekalbėdavo. Kas buvo viena, ką jis kalba yra dar kiti dalykai, bet sakau, kaip žaidėjui man toks įdomus jausmas buvo. Žinant komandų priešpriešą ir istoriją, na kažkaip per idealiai švilpė net.“
Tuometinis „Ryto“ žaidėjais bei kapitonas Steponas Babrauskas irgi puikiai prisimeną šią finalo seriją. Anot jo, visi šie kaltinimai ir kalbos yra iš piršto laužtos.
„Geri prisiminimai, laimėjome, o ten kai rašė pardavė-pirkom, tikrai ne, sąžiningai laimėjom,– sako buvęs krepšininkas. – Manau tie V. Romanovo triukai sukėlė tokią nežinomybę, kas juos treniruos, kaip žais, daug neaiškumų buvo. Jie ant to „važiavo“ bet mes vis vien iškovojom sąžiningą pergalę.“
Serijos pabaiga ir žadėtos premijos
Lemiamų penktųjų rungtynių komandos atvyko žaisti į Vilnių. Tai buvo visiškas anšlagas, pilnut pilnutėle arena, itin įkaitusi atmosfera, kadangi finalas pasiekė savo apogėjų. Pergalės kaina buvo juk ir bilietas į kitų metų Eurolygos varžybas, jei „Rytas“ laimi šią seriją.
„Žalgirio“ stovykloje vyko tokie įvairūs situacijų vingiai, kad sunku ir apibūdinti, tačiau, anot tuometinio „Ryto“ kapitono S. Babrausko, vilniečiams nuo to buvo tik sunkiau
„Tai ten prieš tai prasidėjo (chaosas dėl „Žalgirio“ trenerių,- aut pat.). O mums dėl to kaip tik sunkiau buvo, nes tu nežinai, kaip ir ką jie žais. Nes kai treneris yra tai braižas aiškus, per kur ką „darys žaidimą“. Bet mes pasiekėme ką reikėjo ir manau daugiau nei tada sirgalių septintame mače „Siemens“ arenoje nesu matęs. Jie ir ant laiptų sėdėjo, plakatų kiek buvo, gera atmosfera. Turbūt daugiau tokios atmosferos nesu matęs „Siemens“ arenoje kaip tada."
„Apylygės komandos buvo aišku, mes sezono eigoje pralošėme jiems taurę (Baltijos krepšinio čempionato finalą,- aut. past.), bet finale pabaigoje LKL buvome stipresni. Tik tą intrigą įvėlė tie V. Romanvo visi dalykai, papirkinėjimai neva, nešvarus papildomas žaidimas, kuris krepšinio nepuošia.“
Lemiamą mačą „Rytas“ tada laimėjo 80:71 ir laimėjęs seriją rezultatu 4:3 antrus metus iš eilės triumfavo LKL čempionate. Į priekį vilniečius lemiamame mače vedė serbas Miljko Bjelica pelnęs 24 taškus, dar 15 pridėjo Martynas Gecevičius.
Po pergalės ir tuometinis „Ryto” treneris Rimas Kurtinaitis visiška nesąmone vadino visas tas intrigas dėl neva nupirkto finalo.
„Kaip visa situacija komandos žaidėjus veikė, nežinau, manau, taip pat, kaip ir mane. Daug sportavome, dėjome visas pastangas ir turėjome klausytis apie papirkimus, pardavimus ir taip toliau. Galiu patikinti „Lietuvos ryto“ vadovybės, visų krepšininkų ir asmeniškai savo vardu, kad jokių susitarimų tikrai nebuvo“,– spaudos konferencijoje tada po lemiamų rungtynių sakė treneris.
V. Romanovas visada garsėjo tuo, kad nuolat ieškodavo kaltųjų įvairiose situacijoje. D. Šalenga tikino, kad jis žadėjo geras premijas jei komanda laimės, tačiau jam asmeniškai po visko teko klausytis ir nuolatinių replikų.
„Na mums ir geros premijos buvo pažadėtos jei laimėsime. Tada sakė V. Romanvoas eikit laimėkit, jau dabar bus visko, o jei laimėsit išvis daug",– interviu metu portalui tv3.lt sakė buvęs „Žalgirio“ kapitonas.
Pasiteiravus, o kas buvo, kai vis dėlto „Žalgiris“ finalo seriją pralaimėjo, krepšininkas tikino, kad jis tapo tikru atpirkimo ožiu.
„Tai vėliau buvo ta standartinė frazė, kad pardavėme rungtynes. Gavosi, kad aš tada su M.Brownu pardavėme. Nes V. Romanovas dar paskui liko klube keliems sezonams, tai paskui aš atgal į klubą sugrįžau jau su tuo šleifu. Tai jis man nuolat prikišdavo, ypač kai su „Rytu“ mačai vykdavo. Tai prieš tas rungtynes pirmi jo žodžiai būdavo „nebandyk parduot“. Jis ateidavo į rūbinę ir manęs ieškodavo iškart. Tiesiog rado atpirkimo ožį.“
2010 metų LKL finalas sukėlė tikrą audrą krepšinio padangėje. Skandalai, nuolatinės žiežiarbos, apsižodžiavimai, skandalai, kova aikštėje ir už jos ribų. Tai buvo tarsi geras serialas. „Ryto" krepšininkai, vadovai ir sirgaliai po mačo Vilniuje viduryje aikštės šoko pergalės šokį. J. Vainauskas kalbėjo net apie pasibaigusią „Žalgirio” erą, V. Romanovas buvo įsiutęs, o kauniečių įžaidėjas Mantas Kalnietis tada tiesiog pripažino vilniečių pranašumą.
Anot S .Bebrausko, tai turbūt buvo viena geriausių LKL finalo serijų per visą lygos gyvavimo istoriją.
„Tai saldi labai ta pergalė buvo, tiek mums, tiek vadovybėj. Nes vis vien jie pešdavosi kažkiek su V. Romanovu visada, žodžių karas tvyrojo ir internete, ir laikraščiuose. Buvo papildomų tokių daug dalykų",– prisiminimais apie dešimties metų įvykius su tv3.lt portalu dalijosi buvęs vilniečių kapitonas.
„Man tai tikrai buvo įdomiausias finalas, kuriame teko žaisti ir labiausiai nenuspėjamas per visą istoriją. Vienas geriausiu finalų apskritai. Atitinka visą intrigą, visą žiniasklaidos dėmesį, viską, didelis žiūrovų susidomėjimas, kova už aikštės ribų ir joje.“
Pats V. Romanovas „Žalgirį“ paliko 2013-ųjų metų žiemą. Kauniečiai išgyveno sunkų periodą, bet, nepaisant to, LKL nugalėtojų sosto nuo skandalingo ir įspūdingo 2010-ųjų metų finalo ligi šiol neužleido niekam.