Prokuratūra siekė, kad 44 metų Jurgita Jankauskienė būtų pripažinta kalta dėl avarijos per kurią žuvo žmogus. Prašyta moteriai skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant metams. Šis skundas buvo nagrinėjamas Kauno apygardos teisme.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad net ir prabėgus daugiau kaip šešeriems metams po įvykio iki šiol buvo neaišku – ar tikrai tas žmogus sėdo į kaltinamųjų suolą?
Atsakymą į šį klausimą penktadienį pateikė Kauno apygardos teismas, kuris patvirtino, jog žuvusios mergaitė mama visiškai nekalta dėl įvykusios avarijos. Prokurorės skundas buvo atmestas.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą nutarė Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Juškevičienės apeliacinį skundą atmesti. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.
Prokurorės apeliacinis skundas buvo grindžiamas tuo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai pripažino kai kuriuos duomenis byloje. Vis dėlto, teisėjų kolegija su tokia prokurorės pozicija nesutiko.
Toks teismo sprendimas reiškia, kad paskutinis taškas šioje istorijoje dar nepadėtas.
Pripažinus, jog motina tikrai nekalta dėl dukros žūties, teisėsaugos akys turėtų krypti į kito vairuotojo, kuris lenkdamas automobilių koloną viršijo greitį ir neišvengė susidūrimo, pusę.
Skundas tapo laikinu išsigelbėjimu?
Incidentas įvyko 2014 m. lapkričio 1-ąją, kelyje Naujieji Valkininkai–Alytus. Tąkart prie automobilio „Toyota“ vairo sėdinti moteris, pagal visas taisykles, suko į kairėje kelio pusėje esančią aikštelę. Jai iš paskos buvo nusidriekusi automobilių eilė, tačiau tolėliau kolonoje buvęs „Audi Q7“ vairuotojas nusprendė vienu užsimojimu aplenkti keletą automobilių.
Įsibėgėjęs „Audi“ laiku nepastebėjo sukančio automobilio „Toyota Avensis“ ir trenkėsi į jo galinę dalį. „Toyota“ automobilyje tuo metu priekyje sėdėjo J. Jankauskienė ir jos vyras, o gale, prisegta saugos diržu, 10-metė dukra. Nuo smūgio „Toyota“ nulėkė į griovį, o sumaitotas „Audi“ sustojo už 100 metrų. Mergaitės gyvybė, dėl patirtų sunkių sužalojimų, po kelių dienų užgeso ligoninėje.
Įvykio liudininkų ir dukros netekusios šeimos nuostabai, teisiamųjų suole atsidūrė J. Jankauskienė, o ne greitį viršijęs ir laiku prieš kliūtį nesustojęs „Audi“ vairuotojas. Paaiškėjo, kad automobilį „Audi“, kuriuo taip pat vyko vairuotojo žmona bei trys vaikai, vairavo žinomo Alytaus miesto verslininko sūnus J. V.
Apeliacinis skundas bent laikinai nutolino „Audi“ vairuotojui nepalankią įvykių eigą. Mat, jei sprendimas išteisinti J. Jankauskienę nebūtų apskųstas, tada būtų buvę galima kreiptis į teismą ir bandyti įrodyti, kad dėl tragiškos mažametės žūties kaltas būtent „Audi“ vairuotojas. Bet kol kas, jo statusas šioje byloje išlieka nepakitęs – jis yra liudytojas.
Daug abejonių sukėlė ir vieno įvykį fiksavusio policijos pareigūno liudijimas teisme. Jis patvirtino, kad sulaukė spaudimo iš tyrėjos, jog perrašytų eismo įvykio protokolą, kad avarijos kaltininke būtų įvardijama J. Jankauskienė, o ne „Audi“ vairuotojas. Nors, anot pareigūno, pagal įvykio aplinkybes ir liudininkų pasakojimus, būtent „Audi“ vairuotojas turėjo sulaukti kaltinimų dėl tragiško eismo įvykio.
Moteris kaltę neigia
Varėnos apylinkės teisme buvo nagrinėjami J. Jankauskienei pateikti kaltinimai dėl esą pažeistų Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų. Esą moteris neįsitikino, kad pasukti į kairę yra saugu ir nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui. Per incidentą žuvo 10-metė moters dukra, nežymų sveikatos sutrikdymą patyrė jos vyras.
Moteris pasakojo, kad artėdama prie stovėjimo aikštelės ji pradėjo mažinti greitį, stabdyti, rodyti posūkį. Apsižiūrėjusi, kad niekas nelenkia ir iš paskos važiuojančios mašinos taip pat mažina greitį, ji pradėjo manevrą.
Automobilį ji sustabdė iki minimalaus greičio. „Toyota“ jau buvo beveik įsikusi į aikštelę, bet tada jos keleiviai pajuto stiprų smūgį. Po kurio lengvasis automobilis nuskriejo į griovį. Teisme liudijęs J. Jankauskienės sutuoktinis pasakojo, kad tas kelias jiems buvo puikiai žinomas, nes pakeliui gyvena jo tėvai.
Tą dieną eismas buvo intensyvus, daug mašinų. Šeima buvo sutarę sustoti toje aikštelėje, nes mašinoje buvo dukra, šuo. Ketino išleisti šunį, kad šis palakstytų. Tėvas prisiminė, kad prieš posūkį dukra miegojo. Visi mašinoje buvo prisisegę saugos diržus.
Tada jo žmona suko į aikštelę, jų mašina stovėjo jau skersai kelio, nes jis jau matė konteinerius, mišką, tvorą. Ir kai jau įsukinėjo į aikštelę, kai jis sukosi į dukrą, kad ją prikeltų, vyras pamatė, kad link jų atvažiuoja juodos spalvos mašina. Tada dar bandė stverti vaiką, teigė, kad nesuvokė, kas nutiks, bet iš instinkto, tačiau iškart pajuto smūgį.
Automobiliui „Toyota“ iš paskos važiavęs liudytojas R. T. pasakojo, kad priekyje judanti mašina anksti pradėjo mažinti greitį. Už jo buvo dar daug mašinų (apie 10). Liudytojas teigė, kad vairuotoja iš anksto pradėjo rodyti posūkį. Vyras beveik sustojo, kad „Toyota“ galėtų pasukti. O tada, kai manevras buvo beveik baigtas, atskriejusi „Audi“ rėžėsi į „Toyota“.
Anot šio liudytojo, „Audi“ važiavo greitai, nes jei būtų lėtai važiavusi, tai būtų spėjusi sustabdyti. Vyras teigė, kad tarpas tarp jo ir „Toyota“ buvo toks, kad „Audi“ galėjo laisvai manevruoti ir pralįsti tarp dviejų automobilių. Pridurta, kad kelias buvo sausas, diena graži, visi kiti automobilių kolonoje važiavo ramiai.
Lenkė 7 automobilius iškart
Teisme liudijęs „Audi“ vairuotojas pasakojo, kad važiuojant, leidžiamoje vietoje, esant punktyrinei linijai ir visiems pozityviems požymiams, jog gali atlikti lenkimo manevrą, jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą.
Vyras užfiksavo, kad jis lenkė 7 mašinas. Prisivijęs automobilių koloną jis nusprendė lenkti, nes matė labai toli, kelias buvo labai tiesus, gerai matomas ir visiškai tuščias (priešprieša nevažiavo nė vienas automobilis).
„Audi“ vairuotojas teigė, kad susidūrimo akimirka buvo staigi ir netikėta. Vairuotojas pasakojo, kad jam buvo pastotas kelias, jis bandė išvengti susidūrimo. Vyras teigė, kad važiavo leistinu apie 90 km/val. greičiu.
Automobilyje „Audi“ dar buvo jo žmona ir trys vaikai. Moteris teisme pasakojo, kad ji sėdėjo mašinos gale už savo vyro. Su jais vyko trys jų vaikai. Vyras lenkė koloną mašinų, oro sąlygos buvo geros – švietė saulė.
Anot jos, darant lenkimo manevrą jokių kliūčių nesimatė, tačiau jiems staiga kelią užkirto kita mašina. Pamačiusi automobilį skersai kelio, moteris teigė, kad pirmiausia susirūpino savo vaikais. Ji dar kartą pakartojo, kad susidūrimo išvengti buvo neįmanoma.
Nagrinėjant šią bylą teisme, buvo atliktos net kelios ekspertizės. Pritaikytos įvairios skaičiavimų metodikos, kuriomis siekta nustatyti, kokiu greičiu galėjo važiuoti „Audi“. Išvadose pateikta, kad „Toyota“ posūkio akimirką judėjo apie 13 km/val. greičiu.
Tuo tarpu dėl „Audi“ greičio ekspertų nuomonės išsiskyrė. Vienose išvadose buvo teigiama, kad „Audi“ važiavo apie 93 km/val. greičiu, kitur, kad greitis siekė apie 120-125 km/val. Apie tai, kad „Audi“ tiesiog skriejo, teisme kalbėjo ir kiti kolonoje važiavę liudininkai.
Spaudimas pareigūnui
Teisme liudijo tuometinis Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnas A. P. Jis pasakojo, kad įvykio dieną su kolega nuvyko ten, kur įvyko susidūrimas. Jų užduotis buvo užfiksuoti įvykio vietą, nustatyti liudytojus, ką jie ir padarė.
Pareigūnas teigė, kad įvykio vietoje susidėliojo toks pirminis scenarijus: „Toyota“ suko į kairę, o už šio automobilio buvo kolona kitų automobilių, kurie laukė, stovėjo, kol bus baigtas manevras.
Tuo metu, kaip vairuotojai paaiškino, juos visus lenkė juodos spalvos „Audi“ automobilis, kuris atsitrenkė į „Toyoto“ automobilio galinę dalį. „Toyota“ buvo stipriai nublokšta į griovį.
Pareigūnui buvo keista, kad jokių stabdymo pėdsakų ten nepastebėjo. Anot jo, jei vairuotojas, pamatęs kliūtį, staigiai stabdo, pėdsakai tikrai lieka, o šiuo atveju nebuvo jokių pėdsakų.
Pareigūnai teisme išsakė nuomonę, kad remiantis visomis aplinkybėmis „Audi“ greitis buvo labai didelis. Jei viena sekunde būtų vėliau privažiavęs, būtų nebuvę tos nelaimės, nes visas smūgis buvo į galinę automobilio dalį.
Anot jo, šis įvykis nutiko dėl didelio greičio, eismo taisyklių nepaisymo ir važiavimo kultūros nebuvimo – juk važiuojamojoje dalyje stovėjo automobilių kolona, tai reikėjo įsitikinti, dėl ko jie stoja ir ar gali lenkti.
Liudytojai pareigūnui pasakojo, kad buvo pakraupę, kai iš kažkur atlėkė „Audi“ ir nutaranavo kitą automobilį. Pravažiuojantys vairuotojai sustoję pareigūnui sakė, kad tas pats „Audi“ juos visus lenkė dideliu greičiu.
Šis pareigūnas kaltu dėl eismo įvykio nurodė „Audi“ vairuotoją. Tokias išvadas padarė ne vien pagal liudytojų aiškinimus, bet ir pagal įvykio vietą. Policininkas patvirtino, kad jam buvo darytas poveikis dėl tokių surašytų įvykio aplinkybių.
Tyrėjas A. N., kuris narpliojo šią bylą, tris kartus prašė perrašyti tarnybinį pranešimą, kad būtų kaltas kitas vairuotojas. Tyrėjas pareigūnui motyvų nesakė, tačiau jis tam spaudimui nepasidavė. Vėliau komisariate išgirdo kalbas, kad vairuotojas, kuris vairavo „Audi“, yra įtakingo verslininko sūnus. Tada policininkas suprato, kodėl buvo raginamas perrašyti pranešimą.
Teismo išvados
Įvertinęs šios painios bylos aplinkybes, Varėnos apylinkės teismas nusprendė, kad J. Jankauskienė nėra kalta dėl tragiško eismo įvykio.
Teismas pabrėžė, kad vairuotoja laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieš keisdamas važiavimo kryptį, įsitikino, kad tai daryti saugu, todėl eismo įvykis nutiko ne dėl kaltinamosios kaltės.
Padaryta išvada, kad tuo metu, kai J. Jankauskienė pradėjo kairiojo posūkio manevrą, priešpriešinė juosta buvo laisva ir nebuvo jokių kliūčių pasukti. O „Audi“ dar nebuvo pradėjęs automobilių kolonos lenkimo manevro.
Teismas pabrėžė, kad būtent „Audi“ vairuotojas ne tik neleistinai viršijo greitį, bet ir važiavo pavojingai, manevruodamas tarp leistinu greičiu važiuojančių automobilių, nagrinėjamoje eismo įvykio situacijoje atliko dvigubą lenkimą.
Atkreiptas dėmesys, kad visi apklausti liudytojai vieningai nurodė, kad jų nuomone dėl įvykio kaltas būtent J. V. Vienas liudytojas net pasakojo, kad iš karto po avarijos eismo įvykio vietoje automobilio „Audi“ vairuotojas pats pripažino savo kaltę, nuolat kartojo, kad dėl eismo įvykio kaltas tik jo važiavimo greitis.
