„Praeitis yra tarsi svetima šalis, ten viskas kitaip.“
Praeitis gali būti ir šokiruojanti, ir pažįstama. Daug kas sako, kad žmonių prigimtis visada buvo ir bus tokia pati. Ir visgi, archeologija mus dar sugeba nustebinti. Šiame sąraše pamatysite 10 keisčiausių ir labiausiai praeities vaizdą keičiančių archeologinių atradimų.
10. Vėjo varpeliai - tintinnabula
Daugelį amžių apie senovės Romos imperiją buvo kalbama kaip apie civilizacijos ir išsivystymo viršūnę. Senovinių šventyklų ir kitų pastatų griuvėsiai buvo tarp gražiausių, grandioziškiausių istorinių paminklų. Didingos statulos buvo nuolat atrandamos ir iškasamos iš po žemių. Tačiau visą tą laiką šokiruojanti kasdieniško romėnų gyvenimo kasdienybė mums buvo nežinoma.
Pompėjos miesto, per vulkano išsiveržimą palaidoto po sustingusios lavos sluoksniu, atradimas viską pakeitė. Paaiškėjo, kad seksas ir seksualumas buvo įprasti ir kasdieniniai romėnų gyvenimo elementai. Paaiškėjo, kad jie itin mėgo vyriškąjį pasididžiavimą. Tintinnabula, dar vadinama vėjo varpeliu, buvo rasta ne viename name. Šis varpelis atrodė būtent taip, kaip jums ir atrodo – didžiulis sparnuotas falas, apsuptas mažų varpelių, skambėdavusių vėjyje. To meto romėnai tikėjo, kad falas atbaido nesėkmes ir simbolizuoja vyrišką, stiprią sveikatą.
9. Sekso žaisliukai
Nereikia nė abejoti, kad praeityje žmonės taip pat buvo linkę ieškoti seksualinio pasitenkinimo, kaip ir šiais laikais. Štai Vokietijos archeologai viename urve atkasė 30 000 metų senumo sekso žaisliuką. Tai yra turbūt seniausias tokios paskirties įnagis, kokį kada nors teko rasti. Mokslininkams belieka tik įsivaizduoti, kokius malonumus mūsų protėviams suteikdavo šis iš akmens išskaptuotas ir nupoliruotas falo imitatorius.
8. Akmeniniai iečių antgaliai
Pačiame piečiausiame Pietų Afrikos Respublikos pakraštyje mokslininkai rado užaštrintus akmens įnagius, labai panašius į iečių antgalius. Buvo nustatyta, kad šiems akmenų fragmentams yra net 200 000 metų, o tai reiškia, kad žmonės medžiodavo laukinius gyvūnus kur kas seniau, nei buvo manyta. Kai kurie netoliese rasti įrodymai leidžia spėti, kad iš tiesų žmonės medžiodavo net ir dar seniau. Viena iš tokių įrodymų buvo archeologų rasta laužavietė. Paaiškėjo, kad jos amžius siekia beveik milijoną metų.
7. Senoviniai antibiotikai
Šiuolaikiniai antibiotikai buvo sukurti prieš maždaug 70 metų. Tačiau mokslininkus suglumino Nubijoje rasti kaulai, kuriuose rasta tetraciklino, dabar vis dar naudojamo antibiotiko, pėdsakų. Nustatyta, kad šiems kaulams beveik pusantro tūkstančio metų.
Iš kur tų laikų žmonės sužinojo apie antibiotikų veikimą? Tetracikliną išskiria mielės, o šios yra naudojamos alaus gamybai. Panašu, kad sėnovės Nubijos gyventojai, taip pat ir vaikai, alų gerdavo kaip vaistą.
6. Motinos deivės
Viena iš seniausių kada nors rastų statulėlių simbolizuoja itin nutukusią moterį su milžiniškomis krūtimis. Willendorf Venus pavadinta statulėlė buvo rasta Austrijoje. Spėjama, kad jos amžius siekia net 26 000 metų. Mažai tikėtina, kad to meto žmonės galėtų šitaip nutukti, todėl manoma, kad jų reikšmė yra labiau simbolinė, nei tiksli. Mokslininkai yra įsitikinę, kad šios figūrėlės vaizduodavo motinišką gyvenimo būdą. Daugelyje senovės gyvenviečių rastos panašios apkūnias moteris vaizduojančios statulėlės leidžia spėti, kad to meto religija buvo glaudžiai susijusi su moteriškumu.
5. Visbio lešiai
Visbio lešiai yra kolekcija skaidrių kristalų, rastų vikingų kapuose Švedijoje. Visi jie yra itin kuopščiai nupoliruoti. Šie lešiai sugeba padidinti vaizdą, todėl manoma, kad juos naudodavo to meto amatininkai, siekę itin aukštų kruopštumo ir tikslumo standartų. Tačiau kaip ir dabartiniai padidinantieji stiklai, šie lešiai galėjo būti naudojami ugniai uždegti ar net žaizdoms dezinfekuoti ir kraujavimui sustabdyti.
4. Romėnų dodekahedras
Kartais archeologai randa įnagių ar dirbinių, kurių paskirtis lieka nežinoma. Ir visgi labai retai pasitaiko, kad visa tokių dirbinių grupė liktų nepaaiškinama. Visame senovės romėnų valdytame pasaulyje randami nedideli metaliniai dodekahedrai, dvylikasieniai erdviniai dirbiniai, su sienelėse išpjautais apskritimais. Mokslininkai vis dar nesugeba išsiaiškinti, kokia buvo jų paskirtis. Vieni spėja, kad jie buvo naudojami kaip žvakių laikikliai, nors tai mažai tikėtina. Visgi to meto romėnai itin plačiai naudojo kur kas patgesnes aliejines lempas. Kiti mokslininkai mano, kad šie įnagiai galėjo būti naudojami atstumams matuoti.
3. Bagdado baterijos
Mesopotanijos griuvėsiuose mokslininkai rado molinius indus su geležies cilindrais, kuriuose buvo įmontuoti vario strypai. Tiksli jų paskirtis išlieka nežinoma, bet kai kurie mokslininkai iškėlė keletą įdomių teorijų. Kaip paaiškėjo, jei šie indai yra pripildomi rūgščių vynuogių sulčių, tai juose atsiranda elektros įtampa. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai parodė, kad toks indų dizainas iš tiesų galėjo gaminti nedidelį elektros kiekį, bet kol kas tiksliai ir aiškiai jų paskirties nustatyti nėra įmanoma, reikia daugiau įrodymų.
2. Senovinės fleitos
Viename Vokietijoje esančiame urve buvo rasti mamuto kaulai su juose išgręžtomis skylutėmis. Kaulų amžius siekia net 40 000 metų. Panašu, kad jau tais laikais egzistavo ganėtinai modernios, muziką mėgstančios visuomenės. Mažai tikėtina, kad vienišas medžiotojas galėtų sukurti muzikos instrumentus. Tačiau bendruomenėje tikrai galėtų gyventi vienas specialistas, turintis pakankamai laiko muzikos instrumentų gamybai ir kitų bendruomenės gyventojų apmokymui. Tai leidžia spėti, kad ankstyvosiose bendruomenėse jų nariai taip vertino muziką, kad sutikdavo išlaikyti muzikantus.
1. Ledo žmogus Otzi
1991 metais per Alpių kalnus keliavusi alpinistų grupė tirpstančiame lede rado užšalusį kūną. Jį ištyrę mokslininkai nustatė, kad palaikų amžius siekia net 5000 metų. Neįtikėtinai gerai išsilaikęs kūnas suteikė daug neįkainojamos informacijos apie to meto žmonių gyvenseną.
Otzi ausyse buvusios skylutės turbūt buvo skirtos auskarams. Jo stuburo, kelių ir kulkšnių oda buvo papuošta tatuiruotėmis. Jo kūne buvo rastos kelios žaizdos, tarp kurių – ir strėlės paliktas sužeidimas. Spėjama, kad Otzi buvo užpultas konkuruojančios genties, o po to jis pabėgo į kalnus, kur mirtinai sušalo.
Šis sąrašas buvo apie labiausiai stebinančius archeologinius atradimus, bet žmogžudystė yra turbūt mažiausiai stebinanti iš jų visų.
