Pirmą kartą nacionalinio parko terminas buvo paminėtas 1810 m. anglų poeto William Wordsworth, kuris žvelgdamas į ežerų regioną jį apibūdino kaip : „nacionalinę vertybę, į kurią kiekvienas žmogus, trokštantis pažinti grožį, turėtų turėti teisę“.
Tačiau tik 1872 m. JAV įsteigtas Jeloustounas įgijo nacionalinio parko statusą. Šiandien tokių parkų pasaulyje galime suskaičiuoti nepilnus septynis tūkstančius. Pristatome 10 geriausių pasaulio nacionalinių parkų pažinčiai pradėti.
1. Sagarmatha (Nepalas)
Daugiau nei tūkstanties kvadratinių kilometrų į UNESCO sąrašą įtrauktas Sagarmatha parkas yra išskirtinė vieta pilna didingų kalnų, ledynų ir gilių slėnių. Visa tai karūnuoja aukščiausias pasaulio kalnas Everestas. Parke gausu nykstančių gyvūnijos rūšių: sniego tigrų ir mažųjų pandų. Sagarmathą dar įdomesnę padaro Sherpas etninės kalnų grupės su savo unikalia kultūra.
2. Didžiojo kanjono nacionalis parkas (JAV)
Didysis kanjonas yra vienas iš septynių pasaulio gamtos stebuklų, tačiau tam nė kiek nenusileidžia jį supanti nacionalinio parko teritorija. Joje atsiveria pritrenkiantys Kolorado plynaukštės ir Kolorado upės vaizdai. O kur dar visur dvelkiantis senųjų Amerikos kultūrų palikimas..
3. Sundarbans (Indija)
Išvertus iš bengalų kalbos Sundarbans reiškia „gražiąsias“ džiungles. Tiršta miškų mangrovė sudaro idealias sąlygas laukiniams gyvūnams veistis: čia šlitinėja bengališkieji tigrai, upės knibžda krokodilų, o pakrūmės – indiškų pitonų. Ypač populiaria turistų atrakcija tapo plaukiojantys „safari“, be to jie kviečiami apsilankyti specialiuose gyvūnų atkūrimo centruose regione.
4. Didysis barjerinis rifas (Australija)
Australijos didysis barjerinis rifas yra dar vienas iš septynių gamtos stebuklų. Jis pribloškia įvairiaspalvių koralų gausa ir turtinga akvafauna. Pasirodo, jam lankytojai turi galimybę net žvejoti. Tiesa, tas leidžiama tik 2/3 parko teritorijos.
5. Neįžengiamasis Bwindi (Uganda)
Gal šis parkas pietryčių Afrikoje ir turi keistą vardą, tačiau jis didžiuojasi viena iš įvairiapusiškiausių ekosistemų visame karštajame žemyne. Daugelis keliautojų į neįžengiamąjį Bwindi atklysta tam, kad savo akimis išvystų retąją kalnų gorilą. Jų neatbaido net ir faktas, kad parkas yra gana nuošalus ir patekti į jį reikia specialaus leidimo.
6. Banfo nacionalinis parkas (Kanada)
Banfo nacionalinis parkas, įsteigtas dar XIX a., yra seniausias Kanadoje. Nors kaip ir daugelio nacionalinių parkų Šiaurės Amerikoje jo neaplenkė industrializacija, suvenyrų parduotuvės ir karavanų parkavimosi aikštelės negali atimti gniaužiančio aukštai iškilusių kalnų vaizdo. Neverta praleisti progos ir pasimurkdyti karštoje versmėje, pasiirstyti Louise ežere ar užkopti į vieną iš viršukalnių.
7. Josemičio nacionalinis parkas (JAV)
Parkas kiekvienais metais sulaukia pustrečio milijono lankytojų. Dauguma jų apsistoja Josemičio slėnyje, tačiau daugiausia dėmėsio sulaukia galinga parko uola – El Capitan. Dėmėsio vertos ir Josemičio sekvojų giraitės.
8. Gobi Gurvansaikhan (Mongolija)
Pietryčių Mongolijoje įsikūręs parkas tiks ištroškusiems kitokios kraštovaizdžio. Didžiąją jo dalį dengia Gobi dykuma, o kitą – Gurvansaikhan kalnų viršukalnės.
9. Triglavo nacionalinis parkas (Slovėnija)
Tai pirmasis Europos nacionalinis parkas mūsų sąraše. Triglavo parke galima rasti stačius Julijano Alpių kalnus ir uolas, vešliai žalias kalnų papėdes, Soča ir Sava miškingas pakrantes. Pats Triglavas (aukščiausia Slovėnijos viršūnė) įsikūręs parko viduryje.
10. Torres del Paine (Čilė)
Pantagonijos žemėje įsikūręs parkas puikiausiai tiks aktyvaus sporto mėgėjams. Nors oras Torres del Paine yra pakankamai atšiaurus, tokio kalnų, ledynų ir upių sąskambio nerasite niekur kitur.
