10. Kariai su nuolaida
Šios privačios armijos, kaip ir bet kuri kompanija, gali susikurti bet kur. „Defion Internacional“, pavyzdžiui, yra Peru, Pietų Amerikoje. Tai tikriausiai nėra pirmoji vieta, apie kurią pagalvosite skaitydami apie privačias armijas... Bet nuomonę nesunku pakeisti sužinojus, kad Peru 20 metų kentėjo nuo vidinio konflikto, kuris baigėsi tik 2000-aisias metais.
Šalyje gausu vyrų, kurie užaugo kasdien matydami kovas ir dabar susiduria su sunkumais, norėdami išlaikyti savo šeimas. Todėl „Defion Internacional“ samdinių randa už vos 1000 dolerių per mėnesį. Žinoma, samdiniai mano, kad jiems mokama tikrai gerai, kadangi paprastai Peru per mėnesį asmuo uždirba 200 dolerių.
Kompanija specializuojasi pavojingose saugumo užduotyse Viduriniuose Rytuose, tačiau dirba ir maisto ir medicinos, anglų kalbos mokymo ir (kas baisiausia) draudimo srityse. Šiai kompanijai užduočių vykdymą Irake yra patikėjęs ir JAV valstybės departamentas – taigi, perujiečiai dirba su JAV kariuomene. Jie taip pat dirba su privačia JAV karine kompanija „Triple Canopy Inc.“.
9. Privačios armijos saugo JAV pareigūnus užsienyje
Kompanija „Triple Canopy“ kaip ir „Defion International“ įdarbina didelių algų neprašančius karius iš Pietų Amerikos. Tačiau tai tik maža dalis jų verslo. Įkurta buvusių JAV armijos specialiųjų pajėgų narių, „Triple Canomy“ yra samdiniai, kurie daugiausiai dirba JAV vyriausybei Irake. Tarp samdinių yra buvę policijos pareigūnai, „Navy SEALs“, „Rangers“, ir kitų specialiųjų operacijų padalinių personalas.
Nors kompanija specializuojasi saugumo ir palydos srityse, jos „darbuotojai“ kartais vykdo ir pavojingiausias operacijas, kokių tik imasi samdomos kariuomenės. Po Saddamo Husseino pašalinimo iš valdžios, kompanija ėmė dirbti Irake – čia ji saugo ir lydi JAV pareigūnus ir vykdo kitas pavojingas užduotis. Ši kompanija kartais net vadinama „kita JAV armija“.
8. Vokiečių privačių armijų iškilimas
Daugelį metų vokiečiai (kurie dėl akivaizdžių priežasčių stengėsi vengti bet kokių konfliktų nuo Antrojo pasaulinio karo laikų) juokėsi iš Amerikos privačių armijų, dėl kurių kildavo įvairiausių problemų įvairiose, po visą pasualį išsimėčiusiose konfliktinėse zonose. Tačiau 2007 metais vokiečiai patys sulaukė neraminančių žinių: buvęs vokiečių pareigūnas Thomas Kaltegärtneris įkūrė savo privačią karinę kompaniją.
Kompanija, pavadinta „Asgaard German“, vėliau suteikė Vokietijos politikams net ir priežastį pražilti – buvo pasirašyta sutartis tiekti saugumo paslaugas Galadidui Abdinurui Ahmadui Darmanui, Somalio prezidentui. Atrodo, kad jų misija yra atkurti saugumą karo nuniokotose vietose.
Tai skamba kaip visai neblogas dalykas išskyrus tai, kad G. A. A. Darmanas prezidentu pasiskelbė pats – jis yra vienas iš Somalio vadų, kuris siekia prezidento posto ir atsisako pripažinti Jungtinių Tautų paskirtą valstybės valdžią. Galima tik spėlioti, ką reiškia tokio asmens saugumo užtikrinimo užduotis ir kaip jis planuoja palaikyti taiką.
O dabar tam jis turi labai kvalifikuotų vokiečių kareivių.
7. Įvaizdžio problemos
Šiomis dienomis privačios karinės kompanijos labai daug dėmesio skiria tam, kad palaikytų teigiamą įvaizdį ir pademonstruotų pavyzdingą reputaciją. Informacijos amžius pasirūpina, kad kiekvienas neapdairus kompanijos žingsnis anksčiau ar vėliau taptų žinomas visam pasauliui. Geras tokio „blizgančio įvaizdžio“ pavyzdys yra „Sandline International“, dabar jau nebeveikianti kompanija, kurios „darbuotojai“ dalyvavo konfliktuose Siera Leonėje ir Papua Naujojoje Gvinėjoje. Kompanijoje dirbo patarėjas ir spaudos atstovas Michaelas Grunbergas, kuris žiniasklaidą „maitino“ tokiais pačiais madingais žodžiais kaip kokios technologijų kompanijos vadovas: pasak jo, kompaniją sudarantys ir atlyginimus gaunantys kariai „buriasi į tam tikrus vienetus, veikia pagal tam tikrus principus ir įdarbina tik kvalifikuotus profesionalus“. Taip pat kompanija dėjo pastangas taisyti įvaizdį po to, kai buvo išleista privačias karines kompanijas kritikuojanti knyga „Mercenaries: An African Security Dilemma“. Atsakydami į kritiką, kompanijos atstovai paviešino ilgą sąrašą knygoje aptinkamų klaidų, kabinėjosi prie smulkmenų, tačiau taip ir neatsakė nei į vieną rimtą kaltinimą.
6. „Academi“
„Academi“ tikriausiai yra mažiausiai pavojingai skambantis pavadinimas šiame sąraše, tačiau neapsigaukite: tai ne pačią geriausią reputaciją turinti „Blackwater“. Su kompanija susijusios žiaurios istorijos žinomos taip plačiai, kad yra ne vienas puslapis skirtas tam, kad paviešintų įvairiausią šešėlinę kompanijos veiką. Pavyzdys – vienu metu kompanija buvo susijusi su CŽV mirties būriais.
Pavadinimas „Academi“, kuris naudojamas nuo 2011 metų, žymi antrąjį kompanijos bandymą pagerinti reputaciją. Pirmasis vardo pasirinkimas buvo „XE Services“ – kompanijai jis tiko tik dvejus metus, kol buvo atliktas „verslo restruktūrizavimas“. Kol kas atrodo, kad jų strategija veikia, nes naujasis vardas dar nėra per daug apjuodintas. Tačiau vertinant pagal tai, kad jie turėjo pripažinti jau 17 kaltinimų ir sumokėti milijonus dolerių baudų atrodo, kad tik laiko klausimas, kada kompanijai teks susirasti dar taikesnį pavadinimą. Be to, turint omeny jų dabartinę reputaciją, tikriausiai nėra pavadinimo, kuris leistų jiems pagerinti savo įvaizdį visuomenėje.
Laukite tęsinio.
