Europos Komisija nutarė nedaryti kliūčių daug diskusijų iki šiol keliančiam finansinių sandorių mokesčiui (FSM). Nors pritarimo iš visų Europos Sąjungos (ES) šalių-narių gauti nepavyko, tačiau nutarta rinktis kitą kelią – susitarimą pasiekti siauresnėje valstybių grupėje. Tam reikėjo mažiausiai 9 šalių pritarimo, tačiau palanki pozicija buvo išgirsta net iš 10 ES narių.
Šį mokestį taikyti šiuo metu ketina 10 šalių – Vokietija, Prancūzija, Austrija, Belgija, Slovakija Slovėnija, Italija, Ispanija, Graikija ir Portugalija. Netrukus prie šių šalių turėtų prisijungti ir Estija. Nors šį mokestį ketina taikyti tik įvardytos šalys, tačiau sprendimą dėl FSM turės priimti visos ES narės.
FSM būtų taikomas visiems finansų įstaigų sudaromiems sandoriams dėl finansinių priemonių tuo atveju, kai bent viena sandorio šalis yra įsikūrusi ES teritorijoje. Nuspręsta, kad akcijų ir obligacijų mainams būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, tuo tarpu išvestinių finansinių priemonių sandoriai būtų apmokestinami 0,01 proc. tarifu.
Anot eurokomisaro Algirdo Šemetos, pritaikius šį mokestį kasmet pavyktų surinkti dešimtis milijardų eurų. Preliminariai paskaičiuota, kad šį mokestį pritaikius visose ES šalyse-narėse, per metus į biudžetą pavyktų surinkti apie 60 mlrd. eurų.
„Be jokios abejonės, šis mokestis yra labai reikalingas. Šiuo metu susitarimą pasiekė tos šalys, kurios kuria didžiąją dalį ES bendrojo vidaus produkto. Būtent dėl to, tai yra labai svarbu. Buvo sulaukta Europos Komisijos palankumo, tačiau tai dar toli gražu ne pabaiga. Bet šiandien parodytas palankumas uždegė žalią šviesą, todėl sprendimai dėl FSM turėtų būti priimti per pakankamai trumpą laiką“, - pabrėžė A. Šemeta.
Anot eurokomisaro, tokio mokesčio taikymui pritaria daug skirtingų sričių specialistų. Tačiau Lietuva kol kas nesvarsto tokios galimybės. Anot A. Šemetos, sprendimą dėl FSM taikymo kitos valstybės galės priimti ir vėliau: „Lietuva ir Latvija nepareiškė noro taikyti FSM. Tačiau ES šalys-narės tikrai galės prisijungti vėliau. Tam jokių kliūčių nebus sudaryta.“ Jei naujajam mokesčiui būtų pritarta, jis įsigaliotų nuo 2014 m. sausio 1 dienos.
A. Šemeta taip pat pridūrė, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos, kai kuriose šalyse palengvės smulkiojo verslo situacija. ES šalyse, kuriose bus priimta ši direktyva ir atitinkamai pakeisti teisės aktai, smulkiojo verslo atstovai PVM mokestį galės mokėti sulaukę pinigų iš paslaugų ar prekių gavėjo.
„Šiuo metu PVM mokama iš karto, todėl ypač smulkiajam verslui, tas tampa didele finansine našta. Šie pakeitimai, tiesa, nebus privalomi, jie daugiau taps rekomendacinio pobūdžio. Nuo kitų metų pradžios įsigalios dar vienas sutaupyti padėsiantis sprendimas – perėjimas nuo popierinių prie elektroninių sąskaitų faktūrų. Šiuo metu visam tam išleidžiama apie 18 mlrd. eurų. Todėl perėjus prie elektroninio standarto pavyktų sutaupyti tikrai didelę sumą“, – pabrėžė A. Šemeta.
