10. Žaidimas vaikams „Play-Doh“
Nepatikėsite, tačiau iš pradžių tai tikrai nebuvo vaikams skirtas žaislas. „Play-Doh“ išrado muilus gaminanti kompanija „Kutol“, vykdydama kliento užsakymą pagaminti tapetų valiklį. Taigi daugelį metų „Play-Doh“ buvo žinomas kaip priemonė tapetams valyti ir susilaukė išties didelės sėkmės. Tačiau šios priemonės pardavimai pradėjo mažėti, kai rinkoje pasirodė vinilo tapetai.
Kaip gi „Play-Doh“ tapo žaislu? Mokytoja ir „Kutol“ savininko sūnaus žmona Kay Zufall žurnale perskaitė, jog su šiuo tapetų valikliu galima pasigaminti nuostabias kalėdines dekoracijas. Moteris patarimu pasinaudojo ir rezultatai buvo išties stulbinantys, o vaikai puikiai praleido laiką žaisdami tuomet dar su tapetų valikliu. Kay pasidalino šia idėja su savo vyru, o šis paprašė savo dėdės pagaminti partiją „Play-Doh“ be ploviklio ir su migdolų kvapu. Netrukus „Play-Doh“ pradėtas gaminti kaip žaislas.
9. Sausainiai su šokolado gabaliukais
Jei ne Ruth Wakefield, mes tikriausiai niekada nebūtume skanavę šio gardumyno. Minėta moteris kartu su savo vyru Kennethu turėjo smuklę Vitmane (Masačusetsas). Moteris pati gamindavo maistą svečiams, ji puikiai žinojo kaip valgiais pamaloninti apsilankiusius jos užeigoje.
Kartą Ruth pritrūko kepiniams skirto šokolado, tad sutrupino „Nestle“ pusiau saldų šokoladą, tikėdamasi, kad šis kepant sausainius ištirps. Tačiau didelei kepėjos nuostabai taip neatsitiko. Vis tik sausainiai iškepė itin skanūs ir moteris pradėjo jais vaišinti svečius. Andrew Nestle susidomėjo moters sausainiais ir pasiūlė visą gyvenimą nemokamai tiekti šokoladą mainais į sausainių receptą. Taigi šio susitarimo dėka šiandien visi mėgaujamės šokolado gabaliukais pagardintais sausainiais.
8. Superklijai
Metams bėgant superklijai tapo labai svarbus pagalbininkas mūsų buityje. Tačiau ar žinojote, kad jie buvo išrasti atsitiktinai, o Vietnamo kare buvo naudojami žaizdoms gydyti?
„Kodak“ darbuotojas Harry Cooveris netyčia išrado superklijus 1942-aisiais, atlikdamas bandymus su cianakrilatais. Iš šios medžiagos jis kartu su kolegomis norėjo pagaminti skaidrų plastiką, kurį galėtų naudoti ginklams. Tačiau jų nusivylimui minėta medžiaga buvo itin lipti, tad iš jos buvo sunku kažką pagaminti.
Tik po 6 metų H. Cooveris suprato, kad šios lipnios medžiagos nereikia spausti ar kaitinti norint sulipinti daiktus. „Kodak“ pagamino pirmuosius superklijus ir pradėjo juos pardavinėti. 1959-aisias televizijoje pasirodė laida, kurioje H. Cooveris pademonstravo klijų veiksmingumą. Tada šis produktas susilaukė tikros sėkmės.
1966-aisiais grupė karo lauko gydytojų testavo klijus ir pastebėjo, kad jie sustabdo kraujavimą iš žaizdų ir gali išgelbėti daugybę sužeistų karių. Nors JAV maisto ir vaistų administracija nepatvirtino superklijų vartojimo Vietnamo kare, kariai juos ir toliau naudojo taip išgelbėdami šimtus ar net tūkstančius sužeistųjų.
Ar žinojote, kad jei ne du broliai – Johnas Harvey Kelloggas ir Willas Keithas Kelloggas – ir jų netikėtas išradimas 1894-aisiais, kukurūzų dribsnių iki šiol nebūtume turėję?
Abu broliai bandė sukurti naują maisto rūšį, padėsiančią pagerinti jų pacientų dietą. Willas netyčia paliko puodą virintų kviečių, o šie per naktį sukietėjo. Brolių nuostabai kviečiai nesušoko į vieną gumulą, o susisluoksniavo. Šis netikėtas išradimas buvo patiektas pacientams ir sulaukė gerų įvertinimų. Vėliau buvo pradėta eksperimentuoti ir su kitomis grūdų rūšimis. Willas Keithas įkūrė skrudintų dribsnių kompaniją, kurią šiandien visi žinome „Kellogg“ vardu.
Amerikiečių verslininkui Thomui Sullivanui 1908-aisiais kilo geniali mintis, pakeitusi arbatos ruošimo būdą visiems laikams. Potencialiems klientams jis išsiuntė arbatos pavyzdžius, supakuotus į šilkinius maišelius. Pats Thomas neturėjo tokios minties merkti visą maišelį į karštą vandenį. Tai pradėjo daryti jo klientai, pagalvoję, kad maišeliai tam ir skirti.
Vėliau T. Sullivanas arbatą pradėjo pakuoti į marlę. Be šio verslininko idėjos ir originalios klientų interpretacijos arbatos maišelių mes ir iki šiol būtume neturėję.
Laukite tęsinio