Atrodo, kad JAV atsiranda vis daugiau žmonių, kurie siekia atskleisti vis daugiau tamsių valdžios paslapčių, o valdantiesiems vis sunkiau sekasi nuslopinti tokios informacijos nuotekį lydinčius skandalus. Listverse.com šįkart pateikia 10 JAV skundikų ir jų istorijų. Mylėkite juos arba jų nekęskite...
5. Coleen Rowley: FTB
Iškart po rugsėjo 11-osios tragedijos, amerikiečiai buvo šokiruoti ir negalėjo suprasti, kaip primityvi teroristų grupė galėjo surengti tokį JAV puolimą nesukeldama šalies slaptųjų organizacijų įtarimo. Tai atrodė neįmanoma… ir buvo neįmanoma.
Kol valstybinės agentūros demonstravo didžiulį nustebimą, FTB specialioji agentė Coleen Rowley paviešino informaciją, kad jos biuras žinojo apie Zacariasą Moussaouią (vienas iš 9/11 sąmokslininkų) ir kad jis sumokėjo 8 tūkst. už pamokas, kaip pilotuoti „Boeing 747“, bei planavo lėktuvo užgrobimą. Tačiau jos prašymai apieškoti jo kambarį buvo atmestas vyresniųjų.
Nenorėdama taikstytis su neteisinga informacija prieš ir po tragedijos, C. Rowley parašė 13 puslapių memorandumą ir spausdintas kopijas nusiuntė FTB direktoriui Robertui Muelleriui bei dviems Senato žvalgybos komiteto nariams. Laiške taip pat teigta, kad biuras tikslingai trukdė iniciatyvoms, kurios galėjo užkirsti tragedijai kelią. „Time“ žurnalas memorandumą išspausdino 2002 metais.
Agentė taip pat davė parodymus 9/11 komisijai apie visą procesą ir nesidrovėjo pasakyti, kad mirtinas puolimas galėjo būti atidėtas arba jo išvengta, jei jos biurui būtų buvę leista atlikti įtariamo teroristo veiklos analizę.
C. Rowley 2004 metais paliko FTB. 2002 metais ji paskelbta „Time“ metų žmogumi.
4. Bradley’us Manningas: JAV armija
JAV armijos eilinis Bradley’us Manningas laikomas atsakingu už didžiausią visų laikų karinės informacijos nutekinimą. Jo veiksmai leido atsirasti „WikiLeaks“, kadangi būtent jis perdavė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų.
B. Manningas buvo žinomas kaip jautrus ir dažnai erzinamas darbuotojas; netgi buvo aptarinėjamos galimybės, kad jis gali nutekinti informaciją. Taigi, ar jis bandė informuoti visuomenę apie valdžios nusikaltimus, brutalumą ir korupciją, ar paprasčiausiai siekė atkeršyti savo kolegoms? Du jo vadovai netgi siūlė nesiųsti vaikino į Iraką (būtent ten jis ir gavo prieigą prie slaptos informacijos), kadangi jis laikytas „grėsme sau ir galimai kitiems“. Tačiau B. Manningas buvo vienas iš kelių kvalifikuotų analitikų ir jo gebėjimai buvo verti rizikos. Tačiau ši neatsipirko…
Tarp atskleistų dalykų buvo:
1) Slaptas video, kuriame matyti kaip JAV oro pajėgų būrys juokavo po dešimčių žmonių nužudymų (įskaitant žurnalistus ir civilius).
2) Tikslūs aukų Irake skaičiai (nors kariuomenės vadovybė nuolat kartojo, kad tokių duomenų nėra). Iš 109 tūkst. aukų per 6 metus, net 66,081 buvo neginkluoti civiliai.
3) JAV kariai siaubingai kankino irakiečius kalinius ir, nepaisant šimtų skundų, valdžia į tai niekada nekreipė dėmesio.
Šiuo metu B. Manningas yra įkalintas kariuomenės ir kaltinamas 21 nusikaltimu, tarp kurių „pagalba priešui“, už kurią baudžiama mirties bausme.
3. Russellas Tice’as: Nacionalinė saugumo agentūra/Gynybos žvalgybos agentūra
Ar nacionalinei saugumo agentūra rūpi, apie ką telefonu kalbėjote su močiute, ar kokias sugėdinačias nuotraukas siuntėte artimam žmogui? Pasirodo, kad taip.
Pasak buvusio Nacionalinės saugumo agentūros pareigūno Russello Tice‘o, agentūra sekė visų iki vieno amerikiečių bendravimą – faksus, skambučius, etc. Ir nesvarbu, kad buvote Kanzase, kažkur valstijos viduryje ir niekada nesusisiekėte su užsieniu.
Agentūra ne tik įrašinėdavo ir klausydavosi eilinių piliečių bendravimo, bet ir skyrė ypatingą dėmesį žurnalistams – buvęs pareigūnas teigia galįs paliudyti kaip žurnalistų bendravimo kanalai nuvo stebimi kiaurą parą. Ir nors sakė nežinąs, kaip ta informacija buvo naudojama, jis įsitikinęs, kad ji kažkur saugoma.
2013 metų birželį R. Tice’as paviešino informaciją, kad agentūra netgi vykdė Konstitucijai priestaraujantį teisėjų, karininkų, Kongreso narių ir kitų asmenų sekimą. Tikriausiai labiausiai šokiruojantis teiginys buvo tas, kad R. Tice’o biurui 2004 metais buvo pavesta užduotis įrašinėti kandidato į senatorius iš Ilinojaus valstijos pokalbius. Po penkerių metų tas senatorius tapo JAV prezidentu…
Agentūra buvusį darbuotoją pavadino paranojiku, pažemino pareigose ir galiausiai atleido. Tad R. Tice’as ėmė pasakoti savo istorijas žiniasklaidai, Kongresui ir bet kam, kas klausėsi.
2. Edwardas Snowdenas: Nacionalinė saugumo agentūra
Edwardas Snowdenas dirbo Nacionalinėje saugumo agentūroje duomenų analitiku ir šiuo metu mirga pasaulio naujienų antraštėse dėl atskleistos informacijos apie sekimo programas, vykdytas JAV ir Didžiosios Britanijos vyriausybių. Jis informuoja apie tokius pat dalykus kaip ir Russellas Trice’as 2005 metais. Šįkart tai pabudino mases ir kiekvienas mąsto apie tai, kiek iš tikrųjų valdžia stebi ir kišasi į kiekvieno iš mūsų privatų gyvenimą.
Tarp didžaisią šoką sukėlusios informacijos yra:
1) Užsienio žvalgybos sekimo teismo įsakymas jiems perduoti visus JAV piliečių skambučių metaduomenis.
2) Agentūros programa „PRISM“, kuri leidžia agentūrai stebėti asmenų elektroninį paštą, internete peržiūrimus puslapius, etc. (tiesioginė prieiga prie Google, Facebook ir Apple).
3) Agentūros įrašai apie įsilaužimą į Kinijos kompiuterius, universitetus ir mobilaus ryšio kompanijas.
Nuo 2013 metų birželio E. Snowdenas keliauja iš šalies į šalį ir bando rasti saugią vietą, kur galėtų pasislėpti ir išvengti ekstradicijos. Jei jis grįžtų į JAV jo laukia daug kaltinimų, tarp kurių du pagal Šnipinėjimo aktą: neautorizuotas su nacionaliniu saugumu susijusios informacijos perdavimas ir sąmoningas slaptos informacijos aptarimas.
Nors kai kurie kairieji laiko jį išdaviku, dauguma mano, kad E. Snowdeno paviešinta informacija yra viena svarbiausių JAV istorijoje. Netgi Danielis Ellsbergas, nutekinęs Pentagono dokumentus, pareiškė, kad niekada nebuvo reikšmingesnio informacijos nutekinimo.
1. Peteris Buxtunas: Tuskegee sifilio eksperimentas
Šiandien mes piktinamės sužinoję, kad valstybinis aparatas paslapčia seka paprastus piliečius. Tačiau ši neteisybė nublanksta palyginus su tuo, kas vyko JAV tarp 1932 ir 1972 metų, kai Visuomenės sveikatos tarnyba apgaudinėjo asmenis ir vertė juos laboratorijos žiurkėmis.
Viskas prasidėjo tuomet, kai JAV Visuomenės sveikatos tarnyba kartu su Tuskegee institutu nusprendė tirti ilgalaikį sifilio poveikį žmogaus organizmui. Jie susisiekė su 600 vargingai gyvenančių afroamerikiečių (iš kurių 399 jau sirgo sifiliu) ir pasiūlė jiems nemokamą gydymą. Tačiau šio „gydymo“ tikslas buvo ne išgelbėti nuo ligos ir net ne apie ją informuoti. Pacientams buvo paaiškinta, kad jų „negeras kraujas“. Iki 1940-ųjų buvo įrodyta, kad penicilinas gydo sifilį, bet nei vienas iš vyrų jo negavo.
27 metų JAV Visuomenės sveikatos tarnybos darbuotojo Peterio Buxtuno dėka šis 40 metų trukęs tyrimas buvo sustabdytas 1972 metais – vyras apie jį pranešė „Washington Star“. P. Buxtunas ne tik atskleidė informaciją visuomenei, bet ir pateikė daug skundų tarnybai. Deja, atsakymo į juos nebuvo sulaukta. Daug vyrų iš eksperimentinės grupės mirė, kiti užkrėtė savo žmonas ir vaikus…
1997 metais prezidentas Billas Clintonas viešai atsiprašė už šį nežmonišką ir rasistinį tyrimą, tačiau situacijos tai nepakeitė.
