Tai imperatoriaus Tiberijaus valdymo laikotarpiu Romos gyventojai įprato išgėrinėti tuščiu skrandžiu. Vyno buvo daug, pigaus ir kokybiško. Saturno šventės, vykusios gruodžio mėnesiais, metu romėnai kartu su savo vergais išgerdavo didžiulius kiekius vyno. Barai, dabar randami visoje Pompėjoje, dažnai būdavo įkuriami prieš viešuosius namus (prostitucijos paslaugų buvo galima nusipirkti už dvi stiklines vyno), o Pompėjos freskose dažnai vaizduojamas vemiantis vyras ar moteris.
2. Nusirengimas
Romos gyventojai mėgdavo švarintis su neapsirengusia kompanija. Permatomo stiklo naudojimas, pradėtas pirmajame mūsų eros šimtmetyje, tamsias ir garuojančias vonios procedūras pavertė visai kitokiomis. Vonios pasidarė apšviestos ir puoštos mozaikomis. Kai kurios būdavo bendros, o kai kurios – skirtos tik moterims arba tik vyrams.
Koridorius, vedantis per vėsų, šiltesnį ir karštą kambarius, baigdavosi baseinu, pilnu šalto vandens. Procedūrų metu taip pat būdavo aliejumi tepamas ir masažuojamas visas kūnas.
3. Didingi statiniai
Romos gyventojai turėjo aistrą statiniams. Visi garsesni Romos valdovai buvo pasistatę bent po vieną įstabų pastatą: Pompėjos teatras, Augusto forumas, Nerono Auksiniai namai ir taip toliau.
Architektūros rafinuotumas nebuvo vien imperatorių užgaida. Pirmame amžiuje romėnų namai taip pat tapo rafinuotos architektūros pavyzdžiais. Tuo tarpu visuomeninėse erdvėse būdavo statomi teatrai bei amfiteatrai.
4. Vyresnės moterys
Romos istorijoje gausu intymių santykių istorijų. Visų jų herojės – tai dvidešimtmetės ar trisdešimtmetės moterys, bet ne idealizuojamos nekaltos mergelės, paprastai ištekinamos paauglystės amžiuje.
Kleopatra nebuvo jauna, kai suviliojo Antonijų, bet Romos gyventojams jos amžius darė šią galingą moterį dar patrauklesne.
Štai kodėl tyrinėjant Romos istoriją dažnai galima rasti fantazijų apie kitų motinas. Gerai žinoma istorija, kad įžymusis imperatorius Neronas mylėjosi su savo paties motina Agripina.
5. Jaunesni vyrai
Romos vyrus sunku suskirstyti pagal jų orientaciją. Sienų piešiniuose, sidabrinių puodukų sienelėse, ant molio dirbinių randama paveikslų, vaizduojančių vyrus, užsiėminėjančiais intymiais santykiais tiek su moterimis, tiek su tais pačiais vyrais. Tačiau literatūroje galima rasti įrodymų, kad vyresni vyrai itin didelį potraukį jautė jauniems vaikinams. Kai Cezaris įsivaikino Oktavianą, tai buvo aiškinama vienaip – imperatoriaus meile jaunam vaikinui.
Didžiai nuostabai, ne tik mylėjimasis su jaunuoliais, bet ir su vaikais, nebūdavo baudžiamas. Mums, gyvenantiems dabartinėje visuomenėje, tai gali pasirodyti nepriimtina. Tačiau Romos visuomenėje jaunuoliams jaučiamas potraukis nebuvo smerkiamas. Tuo tarpu vyrai, kurių akys krypdavo į savo amžiaus tos paties lytis atstovus, būdavo vadinami „moteriškais“.
6. Dainos ir šokiai
Tik neseniai paaiškėjo, kad romėnai labai mėgo muziką. Gerai žinoma, kad imperatorius Neronas labai norėjo išmokti dainuoti ir groti lyra, o kai kurie senatoriai mėgdavo savo darbo dieną pradėti trimituodami.
Šokio ir grojimo pamokų lankymas Romoje buvo toks pats įprastas dalykas, koks šiuo metu yra šiaurės Londone. Žinoma, šokis nebuvo laikomas idealiu jauno Romos gyventojo užsiėmimu. Žinomas atvejis apie močiutę, mėgusią namuose žiūrėti kabareto pasirodymus, bet savo anūką ji norėjusi apsaugoti neleisdama šokėjams nakvoti pas ją namuose.
7. Smurtas
Šiais laikais retai kas nors pripažįsta, kad vyrai (galbūt ir moterys) mėgsta smurtą. Nesvarbu, ar tai galime įžiūrėti bokso varžybose, ar veiksmo filmų su kankinimo scenomis mėgime.
Tačiau Romoje net nenoriai į gladiatorių pasirodymą atėjęs žiūrovas amfiteatre greitai įsijausdavo į žaidimą ir šaukdavo kartu su visais už nemėgstamo gladiatoriaus nužudymą.
Arenoje vykstantis smurtas kartais būdavo inscenizuojamas: Ikaro skrydžio vaidinimas būdavo atliekamas sparnuoto nusikaltėlio, kuris turėdavo perskristi amfiteatrą, bet nukrisdavo žemyn ir trenkdavosi į arenos grindis.
8. Kolekcionavimas
Romos imperijos galybė buvo paremta naujų žemių užkariavimu ir priešo apiplėšimais, kad būtų galima išlaikyti kariuomenę ir visą valstybę. Po Makedonijos užgrobimo tiek daug turto atiteko į Romos rankas, kad net buvo panaikinti mokesčiai. Daugelis tokio turto būdavo išlydoma, bet statulos ir bronzos gaminiai būdavo labai vertinami ir atitekdavo turtingiesiems. Ypač didelę vertę turėjo daiktai, priklausę žinomiems praėjusių amžių žmonės, tokiems kaip Aleksandras Didysis ar Hanibalas. Kaip ir dabar, romėnai mėgdavo savo kolekcijas parodyti visuomenei. Tiberijus, pavyzdžiui, buvo pastatęs šventyklą su sparnais, kurioje stovėjo 400 metų senumo graikų statula.
9. Maistas
Romos gyventojų gomurys buvo pripratęs prie įvairiausių skonių: saldaus, rūgštaus, sūraus, kartaus ir ketvirto skonio umani, kuris mums asocijuotųsi su mėsos su sūriu skoniu.
Ką romėnai darydavo su visais šiais skoniais? Maišydavo juos, kad gautų vis naujus, kuriuos visus galima rasti garsiojoje Apikijaus receptų knygoje. Maisto gaminime svarbiausia buvo daugybės ingredientų ir iš Indijos atvežtų prieskonių naudojimas.
Patys įžymiausi pietūs Romos imperijoje buvo rengiami pasakojimų herojaus Trimalčijo. Jis buvęs laisvę gavęs vergas, kuris blogai suprato romėnų papročius ir rengdavo per daug iškilmingus pietus, kurių metu mažai laiko likdavo bendravimui.
10. Malonumų pavojus
Romos gyventojai neužsiiminėdavo vien savo malonumais. Buvo manoma, kad būtent pramogos pavertė Romos imperiją silpna. Tai gali būti vadinama moraliniu nuosmukiu, kuris paaiškintų, kodėl tuometinė, pirmojo amžiaus, Romos imperija buvo galingesnė nei kada nors, bet Romos gyventojų gyvenimas nebuvo geresnis nei anksčiau. Tacito teigimu, malonumų vaikymasis pasklido ir Britanijoje po jos užkariavimo 43 m., todėl britai virto šiltų vonių ir vakarėlių vergais.
Tuo tarpu nauji malonumai, tokie kaip gėrimas voniose, senesnių gyventojų būdavo smerkiamas. Galbūt tai buvo svarbu naujiems ir sudėtingesniems malonumams atsirasti: senyvo amžiaus sulaukę Romos gyventojai pradėdavo smerkti jaunimo elgesį ir užsiiminėti filosofija.
