Tai ne tik trikdo kraujotaką, bet ir gali sąlygoti audinių žūtį, jei liga negydoma. Laimei, apie tokias komplikacijas dažniausiai įspėja vienas pojūtis, rašoma express.co.uk.
Kojų skausmas po ilgo sėdėjimo paprastai yra sutrikusios kraujotakos, pavyzdžiui, periferinių arterijų ligos (PAL), ženklas.
PAL vadinamas maistinių medžiagų prisotintą kraują į smegenis ir širdį tiekiančių arterijų susiaurėjimas ir sustandėjimas. PAL komplikacijos dažniausiai pasireiškia apatinėse galūnėse, nes joms reikia didesnio kiekio deguonies.
Pasakė, į ką atkreipti dėmesį
Jei kojų pirštuose pajutote perštėjimą ir skausmą, tai paprastai reiškia, kad jie negauna pakankamai deguonies. „Cleveland Clinic“ skelbia: „Pažengusios PAL simptomai gali būti pėdų ir kojų pirštų perštėjimas ir maudimas atsipalaidavimo metu, ypač naktį, gulint“.
Laikui bėgant, tai gali pradėti trikdyti judėjimą, tačiau šios ligos pasekmės kelia pavojų ne tik vaikščiojimui. Ekspertai sako, kad periferinių arterijų liga padidina negyjančių žaizdų kojose ir pėdose išsivystymo riziką. Sunkiausiais PAL atvejais, tokios žaizdos virsta negyvais audiniais (gangrena), o tuomet jau tenka amputuoti pėdą ar koją.
Kiti naktiniai PAL simptomai – stiprus kojų mėšlungis, labiau jaučiamas kulne arba priekinėje pėdos dalyje. Pėdų odos šalimas ir neįprasti odos spalvos pasikeitimai taip pat gali reikšti, kad su arterijų sveikata kažkas ne taip. Verta atkreipti dėmesį, kad perštėjimas pėdose taip pat gali reikšti diabetą, tačiau šių dviejų ligų nereikėtų maišyti.
„Jei priklausote PAL rizikos grupėms, apie šią ligą vertėtų pasikalbėti su savo šeimos gydytoju, net jei jokių simptomų nejaučiate“, – įspėja Amerikos širdies asociacija.
Be aukšto cholesterolio, rizikos faktoriais dar laikomi rūkymas, aukštas kraujospūdis, aterosklerozė ir diabetas. Simptomai gali prasidėti kaip nežymūs, o po kurio laiko ima vis stiprėti, ligai progresuojant. Pirmasis simptomas, vadinamas protarpiniu šlubumu, pasireiškia intensyvaus judėjimo metu.
„Harvard Health“ aiškina: „Kai kojose esančios arterijos susiaurėja, jos nebegali pakankamai išsiplėsti, kad suteiktų raumenims sporto metu reikalingą papildomą kraują. Deguonies negaunančiame raumenyje žemiau kliūtį sudarančios vietos – pavyzdžiui, blauzdoje, gali prasidėti spazmai, skausmas, gali būti jaučiamas sunkumas ar nuovargis, todėl žmogus ima šlubčioti“.
Jei liga progresuoja į kitą stadiją, tokie simptomai pasireiškia net ir poilsio metu, nes kraujotaka nebėra pakankama. Paskutinė šios ligos stadija yra pati pavojingiausia, nes tuomet gresia audinių žūtis.
„Sunkiausia PAL stadija yra kritinė galūnių išemija, kai kraujotaka taip nusilpsta, kad žaizdos nebegyja ir išsivysto gangrena“, – įspėja „Harvard Health“.
Dauguma atveju kraujotakos atstatymui prireikia operacijos, tačiau 30 procentų pacientų tenka amputuoti galūnes.
