Ne visada aišku, kodėl vėžinės ląsteles organizme dalijasi ir dauginasi. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo ryšį tarp netinkamo gyvenimo būdo ir didesnės vėžio rizikos. Kai kurie yra gerai žinomi: rūkymas ir mėsos valgymas šiuo metu yra neginčijami rizikos veiksniai.
Didelę įtaką gali turėti ir burnos higienos nepaisymas. Praėjusių metų pabaigoje paskelbtos nerimą keliančios išvados susiejo dantenų ligas su žymiai didesne dviejų vėžio formų rizika. Dantenų liga yra labai dažna būklė, kai patinsta, skauda dantenas.
Didėja stemplės ir skrandžio vėžio rizika
Dantenų ligas gali sukelti daugybė veiksnių, tačiau pagrindinė priežastis yra apnašų kaupimasis ant dantų dėl netinkamo valymo, rašoma express.co.uk.
Harvardo atliktas tyrimas, kurį apibendrino žurnalas „Gut“, rodo, kad tarp jūsų dantų ir dantenų besikaupiantys mikrobai gali turėti įtakos skrandžio ir stemplės vėžio rizikai. Harvardo mokslininkai išanalizavo dviejų didelių tyrimų sveikatos duomenis, kuriuose dalyvavo beveik 150 tūkst. vyrų ir moterų.
Per 28 stebėjimo metus žmonėms, sergantiems periodonto (dantenų) liga, 43 proc. išaugo rizika susirgti stemplės vėžiu ir 52 proc. išaugo tikimybė susirgti skrandžio vėžiu, lyginant su žmonėmis, kurių dantenos buvo sveikos. Taip pat didesnė rizika kyla tiems, kurių dantenų liga buvo tokia sunki, jog galėjo prarasti dantis.
Tyrimas yra stebimasis ir neįrodo, kad dantenų ligos sukelia vėžį, tačiau tai gali reikšti, kad kada nors gydytojai, vertindami bendrą riziką, atsižvelgs į jūsų dantenų sveikatą.
Laimei, lengva išvengti dantenų ligų. Amerikos odontologų asociacija rekomenduoja valyti dantis du kartus per dieną, bent kartą per dieną naudoti tarpdančių siūlą ir reguliariai tikrintis bei valyti dantis.
Dantenų ligų rizikos veiksniai
Dėl blogos burnos higienos, išauga tikimybė susidurti su dantenų problemomis. Tačiau yra ir kitų veiksnių, kurie apima:
Rūkymą;
Jūsų amžių – dantenų ligos tampa dažnesnės, kai senstate;
Cukrinį diabetą – visą gyvenimą trunkančią būklę, dėl kurios cukraus kiekis kraujyje tampa per didelis;
Nėštumą – dėl hormoninių pokyčių dantenos gali būti labiau pažeidžiamos apnašų;
Susilpnėjusią imuninę sistemą – pavyzdžiui, dėl ligų, tokių kaip ŽIV ar AIDS, arba dėl tam tikrų gydymo būdų, tokių kaip chemoterapija;
Netinkamą mitybą – kai žmogaus racione nėra reikiamo maistinių medžiagų kiekio;
Stresą.
Dantenų ligų simptomai ir gydymas
Dantenų ligos ne visada yra skausmingos ir galite net nežinoti, kad sergate. Remiantis NHS, pradiniai dantenų ligų simptomai gali būti:
Paraudusios ir patinusios dantenos;
Kraujuojančios dantenos po dantų valymo arba valymo siūlu.
„Šis dantenų ligos etapas vadinamas gingivitu. Jei gingivitas negydomas, gali nukentėti ir dantis laikantys audiniai bei kaulas“, – aiškino NHS.
Periodontito simptomai gali būti:
Blogas kvapas iš burnos;
Nemalonus skonis burnoje;
Klibantys dantys, dėl kurių gali būti sunku valgyti;
Pūlių sankaupos, susidarančios po dantenomis arba dantimis.
Jei sergate sunkai dantenų liga, jums gali prireikti tolesnio gydymo, pavyzdžiui, periodonto operacijos.
„Jūsų odontologas galės jums pasakyti, kokios procedūros reikia ir kaip ji atliekama. Jei reikia, jie gali nukreipti jus pas specialistą“, – aiškino NHS.
