Tiesa, tuo metu, visi pirmą kartą išgirdo ir apie „blockchain“ technologiją, kuri pirmą kartą buvo panaudota atsiskaitant kriptovaliutomis. Pagrindinė idėja – pervesti pinigus be banko, t. y. be centrinio vieneto, kuris turėtų patvirtinti ir stebėti balansus. Kad ir kaip bebūtų, dauguma gyventojų žino, kas yra kritpovaliutos, beveik trečdalis norėtų jų turėti, tačiau labai maža dalis iš tiesų turi ir naudojasi virtualiais pinigais.
Manoma, kad pagrindinė nepasitikėjimo priežastis – informacijos stoka ir kriptovaliutų teisinio reguliavimo nebuvimas. Investavimu į kriptovaliutas kasdien domisi vis daugiau asmenų, tačiau kriptovaliutų teisinio reguliavimo nebuvimas lemia, kad neužtikrinamos vartotojų ir investuotojų teisės. Pastariesiems asmenims nėra įtvirtintų teisinių gynybos priemonių. Specialistai teigia, kad per beveik dešimtmetį inovacija spėjusi subręsti, šiai sričiai vis daugiau dėmesio skiria tiek įvairūs investuotojai, tiek potencialą ir galimybes įžvelgiantys startuoliai ar novatoriškos įmonės, tuo tarpu keičiasi ir įstatymų leidėjų pozicija. Kuriasi vis daugiau naujų įmonių, kurios siūlo virtualiosios valiutos konvertavimo, saugojimo ir kitas su ja susijusias paslaugas.
Visgi, kriptovaliutos sulaukė populiarumo ne tik dėl savo naujumo, tačiau ir dėl kitokio veikimo principo. Priešingai nei tradiciniai bankai, kriptovaliutų atsiskaitymo sistema veikia decentralizuotai, o tai teikia tokius pranašumus, kurių negalime gauti naudojantis tradicine sistema. Pirmasis – saugumas, nes dėl kriptografinių šifrų pašalinti duomenis nepastebimai yra neįmanoma. Antrasis – decentralizacija, nes visus sprendimus priima kompiuterių, esančių tinkle, dauguma ir duomenų bei sprendimų apie juos nereikia patikėti vienam vienetui. Trečiasis – atvirumas, nes visos finansinės operacijos atviros, prie tinklo prisijungti, taip pat tvirtinti jas ir turėti duomenis pas save gali bet kas. Dėl to ne tik sumažėja sąnaudos, bet ir pagreitėja atsiskaitymo laikas.
Be abejonės, startuoliai naudojasi proga ir įgyvendina savo idėjas šioje srityje, suranda naujus sprendimus, juos pristato rinkai ir susilaukia iš ties didelės sėkmės. Lietuva kriptovaliutų pasaulio žemėlapyje jau yra pasižymėjusi tokiu sėkmingu projektu kaip Monetha, sugebėjusiu pritraukti beveik 37 mln. dolerių investicijų ir tapusių tuo metu vienu iš didžiausių ICO projektų. Taip pat, unikalus startuolis „ORCA Alliance“, kuris sukurtas išspręsti vieną didžiausių kriptovaliutų rinkos problemų: nuo šiol bus galima kriptolėšas pervesti į įprasta banko (IBAN) sąskaitą.
Virtualių valiutų ateitis
Viešojoje erdvėje galima išgirsti ne vieną prognozę, kuria bandoma spėti, kokia ateitis laukia tiek dėmesio sulaukusių kriptovaliutų. Visgi, specialistai teigia, kad konkrečioms prognozėms, kurios nuspėtų virtualių valiutų vaidmenį jau šalia esančių tradicinių – dar reikia šiek tiek laiko ir didesnių pritaikymo galimybių. Kita vertus, futuristai teigia, kad kriptovaliutos neišvengiamai taps neatsiejama finansų sektoriaus dalimi.
Vienas iš išmaniųjų kontraktų ir „blockchain“ sprendimų paslaugas siūlančio „Cryptodus“ įkūrėjų Ronaldas Budrys, paklaustas apie kriptovaliutų ateities perspektyvas, teigia, kad didesnius pokyčius lems reguliacijos/įstatyminės bazės vystymosi tempas bei bendras požiūris į kriptovaliutas bendrai pasaulyje. Anot pašnekovo, skirtingos jurisdikcijos gali skirtingais elgtis, o tai labiausiai skirtingų elgsenos modelių galime laukti iš valstybių nepriklausiančių Europos Sąjungai.
Kaip jau minėta, virtualių valiutų tolimesnė raida labai priklauso nuo valstybinių institucijų požiūrio ir veiksmų – bendro reglamentavimo. R. Budrys teigia, kad šioje srityje vyksta ryškesni pokyčiai:
„Dėl kriptovaliutų reglamentavimo - vyksta nemažai pokyčių ir atsiranda bendresnės gairės, aiškesni aspektai padedantys suvaldyti kylančias rizikas. Ilgainiui bus dar daugiau aiškumo, nes institucijos ir įstatymų leidėjai vis labiau perpranta kriptovaliutas ir „blockchain“ technologiją. Dėl vis populiarėjančios „blockchain“ technologijos, gali atsirasti technologiniai standartai, taip kaip yra, pavyzdžiui, su duomenų centrais, kuriais naudojasi bankai ar kitos kritinę veiklą vykdančios institucijos. Jų duomenų centruose technologijos turi atitikti tam tikro lygio standartą“, – analizuoja technologijų tolimesnes perspektyvas R. Budrys.
R. Budrys, paklaustas, apie kriptovaliutų ir tradicinių pinigų tolimesnį vaidmenį, sako, „tikėtina, kad kriptovaliutos bus leidžiamos centrinio banko ir/arba reguliuojamos prižiūrinčių institucijų. Panašiai, kaip dabar su elektronine ar popierine, „tu pačių“ pinigų forma“, – dalijasi ateities įžvalgomis pašnekovas.
Žinoma, R. Budrys sako, kad reikėtų nepamiršti ir galimų rizikų:
„Pagrindinė rizika vartotojui - viska prarasti. Kitos rizikos, dėl kurių baiminasi ir priežiūros institucijos - pinigų plovimas, nelegaliai ir/ar apgaulės būdu renkamos lėšos, pažeidžiant įstatymus/apgaunant vartotoja“, – sako pašnekovas.
Pabaigai, R. Budrys teigia kad nesugebėjimas prisitaikyti prie naujų technologijų, gali atimti galimybę užsidirbti, sutaupyti ar tiesiog nulemti vykdomos veiklos pabaigą:
„Panašiai, buvo su internetinių tinklalapių atsiradimu. Nemažai kompanijų, kurios nepripažino interneto iš pradžių ir neprisitaikė, vėliau prarado savo rinką ir tiesiog bankrutavo. Ankščiau buvo manoma, kad internetas (WEB) bus naudojamas tik blogiems tikslams (pornografija, kiti nusikaltimai), tačiau ilgainiui požiūris pasikeitė“, – sako pašnekovas.
