Apie tai, kaip veiks naujieji II-os pakopos pensijų fondai, kalbamės su Lietuvos banko (LB) Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyriausiąja specialiste Viktorija Dičpinigaitiene ir bendrovės „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovu Vaidotu Rūku.
GCF – žmogui senstant investavimo rizika mažėja
– Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje veikė 26, o šių metų pradžioje – jau 60 II-os pakopos pensijų fondų, kuriuos valdo penkios pensijų kaupimo bendrovės. Kas lėmė, kad fondų skaičius staiga taip išaugo?
V. Dičpinigaitienė: Pensijų fondų skaičiaus išaugimą šių metų pradžioje lėmė pensijų kaupimo bendrovių 2018 m. pabaigoje įsteigti Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės gyvenimo ciklo investavimo strategiją įgyvendinantys pensijų fondai arba paprastai sakant – gyvenimo ciklo fondai (GCF) ir pensijų turto išsaugojimo pensijų fondai. Iki 2019 m. birželio 30 d. senuosiuose pensijų fonduose, t. y., tuose fonduose, kurie nepriklauso gyvenimo ciklo fondų grupei, lėšas pensijai kaupiantys dalyviai bus perkelti į GCF, o senieji pensijų fondai bus likviduojami. Kiekviena pensijų kaupimo bendrovė valdys po 7 tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės fondus (GCF) ir po vieną Pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą, taigi po šių metų birželio 30 d. II-os pakopos pensijų fondų liks 40.
– Kas yra gyvenimo ciklo fondai ir kuo jie skiriasi nuo ankstesnių? Ir kas yra pensijų turto išsaugojimo pensijų fondai?
V. Dičpinigaitienė: Šių fondų atsiradimą paskatino palyginti menkas daugelio gyventojų finansinis raštingumas: įgūdžių bei žinių, kurios reikalingos norint priimti teisingus finansinius sprendimus, trūkumas.
Gyvenimo ciklo fondai (GCF) – tai tokie fondai, kurių investavimo į turtą rizika priklauso nuo to fondo dalyvių išėjimo į pensiją datos – kuo labiau artėja pensinis amžius, tuo fondo portfelyje mažiau rizikingesnio turto, pvz., akcijų, ir daugiau saugaus turto, pvz., obligacijų. Be abejo, mažėjant fondo rizikingumui, mažėja ir tikėtinas pelningumas, tačiau didėja garantijos, kad jau sukauptą turtą mažiau veiks rinkos svyravimai ir jis bus išsaugotas. Taigi, investicinio portfelio sudėtis kinta priklausomai nuo laiko, likusio iki tikslinės grupės dalyvių išėjimo į pensiją, o GCF esmė – pensijų kaupimo pradžioje prisiimti didesnę riziką ir pasiekti kuo didesnį investicijų pelningumą, o vėliau, artėjant išėjimo į pensiją laikui, išsaugoti sukauptą turtą. Lietuvos pensijų kaupimo įstatyme GCF taip ir apibrėžiami – jų „investicijų portfelis sudaromas ir valdomas siekiant užtikrinti optimalų rizikingų ir mažiau rizikingų turto klasių santykį atsižvelgiant į likusią šio fondo dalyvių dalyvavimo pensijų kaupime trukmę, kad dalyvis gautų didžiausią investicijų naudą visu kaupimo laikotarpiu“.
Pensijų turto išsaugojimo pensijų fondas „sudaromas ir valdomas siekiant apsaugoti dalyvio sukauptą pensijų turtą nuo infliacijos rizikos ir kiek įmanoma labiau apriboti dalyviui tenkančią investavimo riziką“. Taigi, šie fondai gali investuoti tik į mažiausios rizikos turto klasių finansines priemones ar kitą turtą.
Į pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą kartu su jiems priklausančiu pensijų turtu perkeliami senatvės pensijos amžiaus sulaukę gyvenimo ciklo pensijų fondų dalyviai, kurie per vieną mėnesį nuo senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nesudaro pensijų išmokos sutarties. Į jį perkeliamas ir mirusių dalyvių pensijų turtas, kol jis nėra paveldėtas. Kiekviena pensijų kaupimo bendrovė turi po vieną turto išsaugojimo fondą, kurio veiklos trukmė neribota, tad į jį bus perkeliami visų tos bendrovės GCF dalyviai.
– Pats pavadinimas sako, kad kaupiantieji pensijai II-oje pakopoje, GCF bus priskirti atsižvelgiant į amžių. Kokios tos amžiaus grupės ir pagal kokius kriterijus žmonės taps konkretaus fondo dalyviais?
V. Rūkas: Pagrindinis kriterijus, pagal kurį kaupiantiesiems parenkamas pensijų kaupimo fondas kaupiant pagal GCF strategiją, yra jų amžius. Kaip jau minėta, kiekvienoje pensijų kaupimo bendrovėje nuo šių metų yra po 7 GCF ir kiekviename iš jų lėšas kaups konkrečios amžiaus grupės žmonės. Taip pat kiekvienoje bendrovėje yra ir pensijų turto išsaugojimo fondas, skirtas jau išėjusių į pensiją turtui.
V. Dičpinigaitienė: Visi kaupiantieji, gimusieji 1954-2002 metais, bus priskirti vienam iš septynių GCF priklausomai nuo metų, kuriais gimė. Gyventojų amžiaus intervalai, atitinkantys vieną iš GCF, yra tokie: gimusieji 1954–1960 m., gimusieji 1961–1967 m., gimusieji 1968–1974 m., gimusieji 1975–1981 m., gimusieji 1982–1988 m., gimusieji 1989–1995 m. ir gimę 1996–2002 metais.
Kiekvieno GCF investavimo strategija kis pagal dalyvių, kuriems skirtas šis fondas, amžių. Kol dalyviai bus jaunesni, fondas investuos rizikingiau, siekdamas didesnės grąžos ilguoju laikotarpiu, o fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, siekiama apsaugoti sukauptą turtą, todėl fondas mažins rizikingumą – didės mažiau rizikingų turto klasių (valstybių ir įmonių obligacijos, pinigų rinkos priemonės, indėliai ir pan.) dalis.
Kaupti „ne savo“ fonde nerekomenduojama
– Ar sulaukęs tam tikro amžiaus žmogus turės ką nors daryti, kad pereitų į kitą GCF, ar viskas vyks automatiškai? Ir ką turėtų daryti tas, kuris pageidaus būti ne savo amžiaus grupės fonde?
V. Rūkas: Kaupiantiesiems fondo keitimu rūpintis nebereiks – atsižvelgdamos į fondų dalyvių amžių, fondus valdančios bendrovės keis fondų rizikingumą pagal patvirtintą strategiją. Tiesiog atitinkamo fondo dalyviams sulaukus tam tikro amžiaus, fondas pradės investuoti į mažiau rizikingus aktyvus. Rizikingumas bus keičiamas atsižvelgiant į vidutinį fondo dalyvių amžių. Pavyzdžiui, mūsų bendrovė, atlikusi analizę, pasirinko strategiją investuoti didžiąją turto dalį į akcijas, kol fondo dalyviams sukaks 48-eri metai, o per likusius 17 metų iki pensijos palaipsniui mažinti akcijų dalį, tuo pačiu metu didinant mažiau rizikingą obligacijų dalį.
Jei žmogus norėtų kaupti įmokas ne savo amžių atitinkančiame, o kitokiame fonde, jis tokią galimybę turės – reikės pateikti prašymą ir patvirtinti, kad jis supranta tokio pasirinkimo keliamą riziką.
V. Dičpinigaitienė: Prašymą, kad pageidauja pensijų įmokas kaupti kitame fonde ir atsisako kaupti jo amžių atitinkančiame pensijų fonde, gyventojas turės raštu pateikti pensijų kaupimo bendrovei. Savo ruožtu pensijų kaupimo bendrovė turi gyventoją supažindinti su papildoma rizika, kuri kyla dėl pensijų įmokų kaupimo jo amžiaus neatitinkančiame GCF.
V. Rūkas: Vis dėlto keisti pagal amžių paskirtą fondą į kitos amžiaus grupės fondą, pavyzdžiui, labiau rizikingą, nerekomenduotume, išskyrus tuos atvejus, kai gyventojas pats turi sukaupęs investavimo patirties ir tikrai pasitiki savo pasirinkimu.
– Jei visos pensijų kaupimo bendrovės valdys toms pačioms amžiaus grupėms skirtus GCF, kuo jos skiriasi – į ką atkreipti dėmesį, jei žmogus norėtų pasirinkti ne tą, kuriai priskirtas, o kitą pensijų kaupimo bendrovę?
V. Rūkas: Pensijų kaupimas yra ilgalaikis procesas, tad fondų pasiektus rezultatus reikėtų vertinti kuo ilgesnėje perspektyvoje. Kadangi GCF pradėjo veikti tik šiemet, renkantis kaupimo bendrovę rekomenduotume pasidomėti jos iki šiol pasiektais ilgalaikiais rezultatais. Pensijų fondai Lietuvoje veikia nuo 2004 metų, taigi 14 metų yra pakankamai ilgas laikas, leidžiantis spręsti apie bendrovių sukauptą patirtį. Taip pat reikėtų pasidomėti, kuo skiriasi įvairių bendrovių GCF investavimo strategijos, kokia komanda paskirta fondams valdyti ir kokie atskaitymai taikomi. Vėliau, jau pasirinkus bendrovę ir fondą, reikėtų domėtis fondo rezultatais, kuriuos nuolat skelbia LB, ir kuriuos galima palyginti su kitų bendrovių fondų rezultatais.
Valdytojams – tik pusė procento
– II-os pakopos pensijų fondų veikla gana griežtai reglamentuota, juos prižiūri LB, be to, kadangi sukauptų lėšų investavimu rūpinasi profesionalūs fondų valdytojai, rizika „nepataikyti“ ir prarasti pinigus žmonėms, kurie menkiau išmano investavimo subtilybes, sumažėja iki minimumo. Tai didina papildomos pensijos kaupimo šiuose fonduose patrauklumą. Tačiau yra ir kita medalio pusė – juk fondų valdymas yra paslauga, kuri kainuoja. Kiek sukauptų pinigų bus skiriama jai apmokėti?
V. Dičpinigaitienė: Valdymo mokesčio dydį nustato įstatymas. Šiemet jis negali būti didesnis nei 0,8 proc. sukaupto turto vertės, o per kelis artimiausius metus dar mažės: 2020 metais jis negalės būti didesnis nei 0,65 proc. sukaupto turto vertės, o nuo 2021 metų – 0,5 proc. Beje, informacija apie visų pensijų fondų taikomus mokesčius viešai skelbiama LB interneto svetainėje.
V. Rūkas: Kaupiant II-os pakopos pensijų fonduose taikomas vienintelis mokestis, kurio, maksimalus dydis, kaip minėta, nuo 2021 m. bus vos 0,5 proc. O pensijų turto išsaugojimo fonde šis mokestis sieks tik 0,2 proc. Taigi, II-os pakopos pensijų fondai tampa bene pigiausias produktas rinkoje tarp analogų. Lietuvos gyventojams tai yra tikrai pakankamai paprastas ir išmintingas taupymo įrankis, kurį prižiūri ir skatina valstybė.
Primename, kad apsispręsti, ar kaupti papildomai pensijai II-os pakopos pensijų fonduose, galite iki šių metų birželio 30 d., o kitą kartą aptarsime, ar saugūs fonde bus mūsų pinigai ir nuo ko priklauso, kokio dydžio pensijų išmoką gausime.
