Laidoje buvo diskutuojama apie tai, kodėl kai kurie jaunuoliai nenori tarnauti Tėvynei ir kokios to priežastys. Adrijus, neseniai pašauktas į kariuomenę, tačiau nenorintis joje tarnauti, atkirto, kad nemato, ką ginti.
„Tegu Lietuvą gina tie, kurie nori. Aš <...> nematau, ką ginti – vaikai mokyklose kalba angliškai, dainuoja angliškai, tarmės išnyko, masiškai kertami miškai, o valdžia dėl to nieko nedaro“, – „Bučiuoju. Rūta“ laidoje tvirtino Adrijus, taip pat teigdamas, kad yra „prieš žudymo meną“.
Sureagavo ir R. Mikelkevičiūtė
Laidos vedėja Rūta Mikelkevičiūtė taip pat pakomentavo situaciją. LNK atstovas naujienų portalui tv3.lt atsiuntė komentarą, kuriame laidos vedėja išsakė savo poziciją.
„Tema, kas gins Lietuvą – mums iš tiesų labai svarbi. Todėl ir pasirinkome ją atvirai aptarti laidoje, kviesdami įvairių požiūrių jaunus žmones, kariuomenės atstovus, politikus bei patriotiškai nusiteikusius piliečius. Laida buvo skirta analizei apie šauktinių sveikatą, motyvacijos stoką, psichologines priežastis ir tai, kaip skirtingi jauni žmonės mato savo vaidmenį mums visiems rūpimoje valstybės gynyboje.
Laidos tema rėmėsi statistika, kad kas antras jaunuolis netinkamas tarnybai dėl sveikatos problemų. Laidos metu diskutuota, kas nutiko su jaunų žmonių sveikata, ir ar tikrai jie netinkami karo tarnybai? Socialiniuose tinkluose galima rasti ne vieną diskusiją, kad ne vienas iš jaunuolių tiesiog simuliuoja. Tą patvirtino ir laidoje dalyvavęs vienuoliktokas, kuris jau dabar planuoja stotį į karo akademiją. Deja, jo aplinkoje, anot vaikino, ne vienas ligas simuliuoja.
Laidoje taip pat buvo tų, kurie noriai ir aktyviai prisideda prie pagalbos Ukrainai, Šaulių sąjungos veiklos arba studijuoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. III kurso kariūno žodžiai laidos metu sujaudino: „Atėjo laikas atiduoti skolą tėvams. Jie mane augino ir aš noriu mokėti juos apginti.“ Kariūnai papasakojo, kaip atrodo mokslai karo akademijoje, ir kodėl jie jaučia pareigą tarnauti Tėvynei. Ir nors kariūno kalba įkvepia, kasmet daugėja bylų ir baudų jaunuoliams, kurie vengia privalomosios karo tarnybos.
Pasirodė klausimų, ar verta apskirtai tarnauti nenorinčio Adrijaus Almino poziciją transliuoti viešai. Laidos kūrybinė grupė mano, kad dabar kaip tik yra pats metas kalbėti apie tai, kas dažnai nutylima. Ypač, kol galime daug ką pakeisti – šviesti visuomenę, ypač jaunimą, didinti tarnybos patrauklumą, daugiau kalbėti apie kariuomenės veiklą ir piliečių pareigą ginti Tėvynę. Nes tik diskusijoje galime pamatyti, kokios pozicijos visuomenėje egzistuoja ir ką mąsto dalis jaunuolių“, – sako „Bučiuoju. Rūta“ laidos prodiuserė ir vedėja Rūta Mikelkevičiūtė.
Pasipylė neigiamos reakcijos: reikia prisipažinti klydus ir sustabdyti žalą
Pasirodžius laidai viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas. Neigiamą vertinimą apie Adrijaus pasisakymus ir jų ištransliavimą feisbuke išsakė ir komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus.
„Aš tik keliu klausimus. Tai – viena efektyviausių propagandos formų, kuri naudojasi menamu žiniasklaidos nešališkumu siekiant legitimizuoti neteisingas, melagingas ar pavojingas nuomones. Be to, įrodinėjimo našta permetama kitiems. Socialiniuose klausimuose stebintys diskusiją žmonės paprastai dalijasi. Net ir 10 procentų kartais gana. Labai dažnai naudojama antisemitų (ypač Holokausto temose). Bet ir apskritai naudojama visų sąmokslo teoretikų. Ir labai mėgstama rusiškos propagandos. „Kodėl niekas nekalba, kur dingo mergaitė? Aš tik klausiu, kur Pizzagate rūsio raktas?“
Tai štai Lietuvai svarstant apie gynybą, vatniko Adrijaus įleidimas į populiarios laidos savireklamą, teisinantis „aš tik klausiu klausimus“ – tokio paties lygio šūdukas. „tik klausiu klausimus temų galima sugalvoti?“. Rūta Mikelkevičiūtė, neabejoju tavim, bet čia – labai stiprus šūvis pro šalį, kuriuo naudosis ir jau naudojasi Lietuvos priešai. Čia ne ta tema, kur visos nuomonės vienodai validžios. Reikia prisipažinti klydus ir sustabdyt žalą“, – rašė M. Katkus.
Į situaciją sureagavo ir buvęs Seimo narys Vytautas Tomas Raskevičius.
„Su Taikos koalicija į Seimą kandidatavęs Adrijus sako: „Tegu Lietuvą gina tie, kurie nori. Aš [...] nematau, ką ginti – vaikai mokyklose kalba angliškai, dainuoja angliškai, tarmės išnyko, masiškai kertami miškai, o valdžia dėl to nieko nedaro.“
Prieš keletą savaičių sporto klubo rūbinėje girdėjau keleto jaunų, gerai fiziškai pasirengusių vyrų pokalbį. Pagrindinė pokalbio tema – kaip išsisukti nuo privalomosios karinės tarnybos. Aš paslapčia to pokalbio klausiausi ir negalėjau atsistebėti, kodėl šie jauni žmonės nesuvokia, kad valstybė ne tiesiog kabo kiekvienam iš mūsų „virš galvos“, o yra tai, ką kiekvienas kuriame savo indėliu? Ir kodėl jie savęs nemato prisidedant prie to indėlio?
Daugelį iš mūsų tokie jaunų žmonių teiginiai gali supykdyti ir paskatinti „vožtelėti“ atgal (ypač socialinių tinklų komentaruose). Bet tai yra klaida, kurią darėme pandemijos metu – masinės patyčios ir menkinimas mokslu abejojančiais į Seimą sugeneravo vėgėlių, jankūnų ir žemaitaičių gaują, kuri šiandien stato visą valstybę ant ausų.
Šiaip yra paradoksalu, kad tokią demokratijai iš esmės pražūtingą nuomonę („neginčiau savo šalies nuo okupantų“) sugeneruoja pačios demokratijos teikiamos galimybės kalbėti tai, ką galvoju. Tokia yra demokratijos kaina. O mūsų užduotis yra ne tą demokratiją apriboti, šokiruojančias nuomones išstumiant į užribį, o telktis, pasipriešinti ir demokratiją apginti – tiek nuo išorės grėsmių.
Todėl kviečius visus, kurie to dar nepadarė, prisijungti prie Lietuvos šaulių sąjunga, KASP ar komendatūrų tinklo. Tai pats geriausias priešnuodis prieš nerimą, baimę ar sustingimą.
Visuomenės pasirengimas gintis priklauso ne tik nuo kariuomenės įsigijimų, bet ir nuo kiekvieno visuomenės nario pasirengimo kritiniu momentu prasmingai įsitraukti į šalies gynybą. Būtina strategiškai permąstyti alternatyvios karinės tarnybos koncepciją, kad ji sudarytų kuo platesnes galimybes įsitraukti kuo įvairesnėms visuomenės grupėms ir „žudymo menu“ besidangstantys dykaduoniai nebeturėtų pasiteisinimo išsisukinėti nuo tarnybos savo šaliai.
Visuotinė gynyba neįmanoma be pasitikėjimo vienas kitu. Todėl užuot pykę ir skaldęsi, kalbėkimės, palaikykime ir padrąsinkime vienas kitą. Susiskaldžiusi visuomenė yra palanki priešui. Vieningos ir susitelkusios visuomenės priešas bijo“, – tvirtinama įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
